Didžiausias Kauno valdžios pažadas – šiais metais sujungti Nemuno krantus. Liberalų sąjūdžio frakcijos nuomone, miesto skaudulys ir gėda yra ne tik Panemunės tiltas, bet ir miesto gatvės, daugiabučių kiemai, viešosios erdvės. „Jau trečius metus iš eilės valdantieji nesugeba pradėti pagrindinių miesto gatvių rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto, nors savivaldybės Taryba seniai tam pritarė. Kol savivaldybė gatves tvarko žinutėmis internete, kauniečiai turi tenkintis tik nuolatiniu mero dejavimu, kad miestui neduoda pinigų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos”, – valdančiuosius kritikuoja buvęs Kauno meras Rimantas Mikaitis.
Kauno liberalai pastebi, kad valdantieji dėjo daug pastangų, kad būtų padidintas skolinimosi limitas nuo 40 iki 50 proc. Šis 10 proc. padidinimas reiškia, kad miestas galės papildomai skolintis apie 40 mln. litų, labai reikalingų investiciniams projektams įgyvendinti. Matydamas nesurinktų 25 mln. Lt trūkumą praėjusių metų biudžete, Rimantas Mikaitis abejoja papildomai pasiskolintų lėšų efektyvumu: „miestui nesurenkant planuojamų pajamų į biudžetą ir trūkstant pinigų užtikrinti gyvybiškai svarbių miestui funkcijų finansavimo (miesto tvarkymo, valymo, gatvių remonto, t.t.), tie papildomai pasiskolinti pinigai pirmiausiai teks ne naujoms investicijoms, bet ankstesnių įsipareigojimų finansavimui, pirmiausia koncesijų mokesčiams mokėti, nes kaip rodo nesena valdžios patirtis, bandymai vaikiškai ignoruoti prisiimtus įsipareigojimus ne tik nedidina verslo pasitikėjimo miesto valdžia, bet ir miestiečiams kainuoja papildomus šimtus tūkstančių litų, sumokamų antstoliams už paslaugas“.
Liberalai nuolatos kritikuoja ydingą Kauno m. valdžios biudžeto pajamų užtikrinimo suvokimą. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Simonas Kairys pastebi, kad nesigirdi kalbų, kaip ruošiamasi didinti Gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, vietoj to, daugiausiai kalbama apie skolinimosi limitą, akcizo už degalus dydį ar net baudas kauniečiams. „Įvertinant demografines tendencijas bei faktą, jog retas atvykęs į Kauną studijuoti jaunuolis pasilieka gyventi mieste, artėjame prie tos dienos, kad nebebus kam „sunešti“ Kauno miesto biudžeto“, – nuogąstavimą išreiškia Simonas Kairys. Kauno liberalai mato vieną išeitį – reikia didinti pragyvenimo šaltinį turinčių, Kaune gyvenančių miestiečių skaičių. Kaunas turi būti patogus gyventi miestas, ypač svarbu sukurti tinkamas sąlygas darbdaviams, investicijoms. Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestauja, kad valdžia nepalaikė frakcijos iniciatyvų dėl palankesnės mokesčių politikos naujai įsikuriančių arba savo veiklą į Kauną perkeliančių įmonių atžvilgiu.
Ona Balžekienė taip pat ragina nepamiršti debatuose su verslo bendruomene viešai duoto įsipareigojimo depolitizuoti savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdybas. Liberalai siūlo įmonių valdybas formuoti iš žmonių, turinčių supratimą apie verslą, atitinkamų sričių ekspertų, kurie pirmiausia būtų atsakingi ne politinėms jėgoms, o kauniečiams. Taip pat Ona Balžekienė mero planuose pasigedo TUI (tiesioginių užsienio investicijų) skatinimo: “Pagal TUI vienam gyventojui, kuris yra vienas iš svarbiausių rodiklių, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kaunas nuo Vilniaus atsilieka daugiau kaip tris kartus, pralaimi ir Klaipėdai. Todėl ir bėga kauniečiai iš savo miesto i užsienio salis, bet traukia ir į Vilnių“.
Ona Balžekienė stebisi, kad Kauno valdžia didžiuojasi į vieną lentyną sudėjusi tiek elektrą, tiek darželinukų maitinimą: „Niekas neprieštarauja, kad miestas lėšas turi naudoti racionaliai, kur galima – taupyti. Tačiau viena yra centralizuotai pirkti elektrą, visai kas kitą – mūsų mažiausiems miestiečiams pirkti maisto produktus. Sutaupytomis lėšomis už maistą savivaldybė biudžeto skylių neužlopys, tačiau ar meras pasirengęs prisiimti asmeninę atsakomybę už visą riziką, susidarysiančią perkant abejotinos kokybės pigius maisto produktus, kurie gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį augantiems vaikams?“.
Liberalų sąjūdžio frakcija pasigedo kalbos apie svarbų Kaunui kultūros sektorių. Prisimename valdžios iniciatyvas optimizuoti kultūros įstaigų tinklą, stebėjome abejotiną kai kurių įstaigų jungimą, kuris planuoto finansinio efekto taip ir neatnešė, negana to, praėjusiais metais darbuotojai buvo priversti eiti nemokamų atostogų ir pan. Prisimindamas ankstesnę patirtį Simonas Kairys ironizuoja: “Guodžia tai, kad tokios įstaigos kaip Nacionalinis Kauno dramos teatras ar Kauno valstybinė filharmonija nepriklauso savivaldybei, kitu atveju nenustebčiau, jei valdžia pasiūlytų ir jas sujungti“.