Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdymas dažnai bado akis. Neaišku, kada miesto valdžia sugalvos išsireikalauti dividendų iš įmonės pelno. Neaišku, kada meras treptels koja ir lieps savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms rasti lėšų „Žalgirio“ gelbėjimui. Įmonės pradėjo neberodyti pelno, nes nežino, kas šaus valdžiai į galvą. 2010 metais Kauno miesto savivaldybės įmonių veiklos pelnas buvo 15 mln. litų, 2011 m. – 12 mln., 2013 m. – 6 mln., o 2014 – 5 mln. Įmonių teikiamų paslaugų įkainiai dažniausiai tvirtinami nepagrįstai, kyla klausimų, ar tikrai būtina kelti įkainius, o gal yra vidinių resursų ir galimybių mažinti kainas. Skaičiai rodo, kad savivaldybės įmonėse dirbančių žmonių skaičiumi stipriai lenkiame kitų didžiųjų miestų savivaldybes. Vilniaus savivaldybės įmonėse 2013 metais dirbo 1666 darbuotojai, Klaipėdos – 1275, tuo tarpu Kauno – 2906. Mero viešai išreikštas pažadas depolitizuoti savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdybas baigėsi apsistumdymu valdančiojoje koalicijoje, o situacija iš esmės nepasikeitė.
Šiuo metu savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, nevykdo vieningo savo veiklos, finansų planavimo, dėl ko sudėtinga įmonėms formuluoti tikslus ir stebėti jų įgyvendinimą. Kai įmonės neplanuoja savo veiklos arba tai daro netinkamai, susidaro tokia situacija, kai įmonių veikloje sprendimai priimami remiantis ne ekonominiais veiksniais, bet politiniais interesais.
LR liberalų sąjūdžio frakcija dirba opozicijoje, todėl negali tiesiogiai daryti įtaką įmonių valdybų sudarymui ar įmonėms keliamų tikslų formulavimui, tačiau siūlo pradėti nuo efektyvaus įmonių darbo planavimo, tikslų kėlimo ir jų vykdymo kontrolės. Strateginių veiklos planų sudarymas leidžia kryptingai planuoti įmonės veiklą, ją analizuoti ir vertinti, efektyviai paskirstyti finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius, geriau kontroliuoti, kaip įgyvendinami įmonės strateginiai tikslai.
Priėmus LR liberalų sąjūdžio frakcijos siūlomą sprendimą išvengtume tuščio politikavimo, įmonės planuotų savo veiklą pagal iškeltus tikslus, būtų lengviau vykdyti tikslų įgyvendinimo stebėseną ir priimti sprendimus dėl tolimesnės įmonių veiklos raidos.