Rugsėjo 29 d. Kauno liberalų Savišvietos grupė sukvietė į diskusiją „Tautų kraustymasis – grėsmė, galimybė ar moralinė pareiga“, kurioje diskutavo apie šiandien itin aktualią ir daug visuomenės atgarsių bei nuomonių sulaukiančią temą – pabėgėlių iš Artimųjų Rytų imigracijos bei integracijos Lietuvoje problemą.
Renginyje dalyvavo Seimo narys A. Lydeka, Lietuvos socialinių tyrimo centro etninių tyrimų instituto ekspertas dr. K. Žibas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugijos pabėgėlių paramos centro socialinė darbuotoja E. Rušinskaitė, taip pat VDU doc. dr. D. Kuzmickaitė MVS, atstovavusi Katalikų Bažnyčios bei komiteto Iustitia et pax (teisingumas ir taika) požiūrį į susidariusią situaciją, taip pat mintimis dalinosi Kauno miesto vicemeras S. Kairys bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas S. Šliažas. Diskusiją moderavo Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus narys D. Liukaitis bei VDU sociologijos katedros dr. doc. Jūratė Imbrasaitė. Diskusijoje dalyvavo ir imigrantas iš Sirijos Shams Aldeen Shams Aldeen sėkmingai gyvenantis Lietuvoje jau 6 metus, turintis savo verslą, dėstantis VDU arabų kalbą.
Anot Seimo nario A. Lydekos, aukščiausios valdžios lygmenyje nėra tiksliai nustatyta migrantų priėmimo tvarka, neparuoštos integracijos programos. Vyriausybėje už pabėgėlių priėmimo procesus atsakingos dvi ministerijos: VRM – už statuso nustatymą, SDAM – už integracijos procesus. Tačiau, kaip minėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas S. Šliažas, Kaunas jau ruošiasi priimti pabėgėlius. Bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis, paskelbtas konkursas 3 integracijos centrams kurti, bus ruošiami darbuotojai – kuratoriai, kurie padės pabėgėliams organizuojant įvairią pagalbą: kalbos kursus, darbo paiešką, kultūrinę integraciją.
Dr. Karolis Žibas pateikė daug faktinės informacijos apie pabėgėlius: pabėgėliai dažniausiai išsilavinę, aukštos kvalifikacijos specialistai, žmonės, praleidę ne vienerius metus karo pabėgėlių stovyklose, esančiose karo zonų kaimyninėse šalyse. Anot mokslinių tyrimų, atliktų vakarų šalyse, pirmosios kartos migrantų tarpe kriminalizacijos lygis yra žemesnis, nei vietinių gyventojų. Kitų kartų atžvilgiu šis lygis skiriasi, atsižvelgianti į integracijos programų efektyvumą. Anot eksperto, migracija – XXI a. būklė. Lietuvai, esančiai vienai iš 3 pasaulyje šalių, turinčių prasčiausius demografinius rodiklius, teks su tuo susitaikyti. Tačiau kova su pasekmėmis problemos neišspręs, kol nebus efektyviai kovojama su priežastimis: karu, prekyba žmonėmis.
Pabėgėlių centro socialinė darbuotoja E. Rušinskaitė teigė, jog Lietuvoje jau 10 metų veikia pabėgėlių paramos centras, kuriame yra patyrusių, gerų specialistų, tiesiog reikia didesnio ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp institucijų, norint efektyviai integruoti pabėgėlius į visuomenę.
Dr. doc. D. Kuzmickaitė atkreipė dėmesį, jog derėtų pasirūpinti požiūriu į pabėgėlius – ne galvoti apie juos, kaip apie Lietuvai reikalingą darbo jėgą, o žvelgti į juos kaip į visaverčius mūsų kaimynus, žmones, kurie atvyksta traumuoti iš karo zonų. Reikia organizuoti pagalbą, kad jie kuo greičiau atsitiestų, taip integracija būtų sėkmingesnė, greitesnė. Bažnyčios poziciją atspindi popiežiaus prašymas kiekvienai katalikų parapijai priimti bent po 1 pabėgėlių šeimą. Bažnyčia siekia bendruomenės paramos, kad pati bendruomenė būtų įtraukta tiek į resursų paiešką, tiek į kultūrinę integraciją.
Daug diskutuota apie pabėgėlių, kurie patektų į Lietuvą, atranką. Anot A. Lydekos, svarbiausia – Lietuvos valstybinis saugumas, todėl karo pabėgėliai bus kruopščiai tikrinami ir tik tada keliaus į Lietuvą. Diskutuota ir apie nuolatinę privalomąją kvotą – šiuo metu šis klausimas Briuselyje nebesvarstomas, tačiau žiūrint į ateities perspektyvas ir migracijos srautus, kurie bus ateityje, tai būtų gera teisinė platforma ateičiai.
Apibendrinant diskusiją, Kauno vicemeras S. Kairys teigė, jog migracija – neišvengiamas procesas, tiesiog reikia spręsti kylančias problemas, teisingai organizuoti procesus. Visuomenės požiūrį formuoja pačių mūsų identitetas, mentalitetas. Reikia šviesti žmones, kalbėtis su visuomene. Yra daug teigiamų pavyzdžių kitose valstybėse, miestuose, su kuriais glaudžiai bendradarbiaujama, į šias patirtis bus atsižvelgiama ir dirbant Kaune. Procesai jau vyksta, tačiau būtina aktyviau įtraukti pačią miesto bendruomenę.
Taipogi prieita prie minties, kad Lietuvos visuomenė yra prastai informuojama apie vykstančius procesus, o nežinojimas ir nesupratimas sukelia visuomenės baimę ir pasipriešinimą. Dabartinės masinio informavimo priemonės remiasi emocijomis, o ne pateikia faktus apie karo pabėgėlius.