„Pasakykite, kaip rūpinamasi žmogaus teisėmis jūsų valstybėje ir aš pasakysiu, kokioje valstybėje gyvenate“ – šis perfrazuotas posakis geriausiai atspindi žmogaus teisių ir šiuolaikinės demokratijos santykį.
Vienas svarbiausių Liberalų sąjūdžio (LS) prioritetų – būtent žmogaus teisės. Jos turi labai didelę įtaką kiekvieno gyvenimo kokybei. Juk ir emigraciją skatina būtent žmogaus teisių nepaisymas. Dažnas, sakantis, kad Lietuvą paliko dėl netinkamo darbdavių ar valstybės elgesio su juo, nesusimąsto, kad jis kalba apie žmogaus teises. Tai – vienos iš daugelio žmogaus teisių ignoravimo grėsmių.
Įstatymais atvers duris asmens teisėms ir laisvėms
Per Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos žmonės išties padarė didelę pažangą, bet žmogaus teisių ir laisvių srityje dar liko labai daug darbo. Čia formuojasi ydingi procesai, primenantys tai, kas aprašyta Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkyje“: teisės, kurios priklauso kiekvienam valstybės piliečiui, taikomos pasirinktinai, pagal politines preferencijas, „kitokius“ paliekant visuomenės užribyje.
LS pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, vienas tokių pavyzdžių – asmenvardžių rašymas dokumentuose. „Nepaisant to, kad jau yra šimtai teismo sprendimų, kurie iš esmės įteisino originalią rašybą, sprendimai parlamento lygmenyje nepriimti. Tai būtina keisti, ir tai bus vienas pirmųjų mūsų darbų kitoje kadencijoje, kai nebebus tokio valstiečių priešinimosi“, – sako ji.
„Negalima stigmatizuoti nei vienos socialinės grupės ir nė vieno asmens – kiekvienas turi jaustis saugiai mūsų visuomenėje. Tik tokiu būdu galime užtikrinti nacionalinį saugumą, kuris neretai tampa ir nedraugiškų valstybių taikiniu“, – sako liberalų požiūrį palaikantis politologas, protokolo ir etiketo žinovas Arminas Lydeka.
Pilietiškumas – sutvirtintas, persekiojimas – sustabdytas
Žmogaus teisės apima ir klausimus, susijusius su pilietybe. Todėl liberalai neabejoja: dviguba pilietybė ir elektroninis balsavimas privalo būti įteisinti.
„Ir, žinoma, būtina įstatymais sutramdyti savų piliečių persekiojimą“, – tvirtai nukerta V. Čmilytė-Nielsen. Nors Seime pavyko sustabdyti valdančiųjų norą įteisinti sekimą naudojatis kiekvieno telefonu, grėsmių šioje srityje dar daug.
Todėl liberalai toliau sieks, kad telefonų pasiklausymo ir kitų ryšio priemonių sekimo mastai mažėtų iki būtino minimumo. Ir dar – privalu nustatyti valstybės institucijų atsakomybę už nepagrįstą ilgalaikį žmonių kaltinimą procesuose, kurie baigiasi išteisinamuoju teismo nuosprendžiu.
Lytys ir šeimos yra nerūšiuojamos
„Per keletą metų turėjome nemažai istorijų, kurios iš esmės pakeitė požiūrį į tam tikrus dalykus – tai ir #MeToo banga, ir konservatyvia koncepcija paremtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kurį liberalams pavyko sustabdyti“, – primena LS lyderė. Ji neabejoja, kad būtina kuo greičiau priimti Reprodukcinės sveikatos įstatymą, kuris neleis svarbiausių moters reprodukcinės sveikatos klausimų reguliuoti vien tik Sveikatos apsaugos ministrui.
Kiti aktualūs klausimai lyčių lygybės srityje: sprendimai dėl smurto prieš moteris bei jų diskriminavimo klausimų, realus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimas ir jo derinimas su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, privalomų mediacijų skyrybų bylose panaikinimas.
Būtent liberalai, Seime teikdami Partnerystės įstatymo projektą, atvėrė kelią ir diskusijoms apie šeimos politiką. „Jei du žmonės myli ir rūpinasi vienas kitu, nori būti šeima, tai ne valstybės reikalas rūšiuoti šeimas“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen, pabrėždama, kad jei liberalai būtinai grįš prie šio klausimo. Kaip ir dar prie vienos problemos žmogaus teisių srityje – lytinio švietimo mokyklose.
Žmogaus teisės – tik teisiškai stiprioje valstybėje
Liberalai nebijo kalbėti ir apie problemas, su kuriomis susiduria ne tik visuomenė, bet ir visa teisinė sistema. Tai – ir visuomenei teikiamos teisinės informacijos painumas, ir galimybių pasinaudoti teisine pagalba nebuvimas, ir teismų darbo krūvis.
Sprendimai, kurie padėtų keisti esamą situaciją – skaidresnė teisėjų atrankos, vertinimo ir skyrimo sistema, racionali teisėjų specializacija tam tikrų kategorijų bylose, aukščiausios kvalifikacijos teisėjų ir valstybės tarnautojų darbo sąlygų užtikrinimas, neteisminių ginčų sprendimo būdų taikymas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos kontrolė ir kt.
„Turime tikrai daug įstatymų, reglamentuojančių teisėsaugos darbą, kurie ne vienoje demokratinėje valstybėje būtų tiesiog netoleruotini“,- akcentuoja prie liberalų prisijungęs politologas prof. Raimundas Lopata
Dar turime ko siekti
„Būtina keisti požiūrį ir į bausmių vykdymo politiką, kuri mūsų sociume įgavo keršto akcijų pobūdį. O juk svarbiausia, kad nusikaltęs asmuo atlygintų žalą tiek nukentėjusiam, tiek visai visuomenei. Turime mažinti laisvės atėmimo bausmių kiekį, nes mes vis dar pirmaujame Europoje pagal „sėdinčių“ kiekį“, – sako A. Lydeka, primindamas, kad nors laisvėsatėmimo bausme nubaustų asmenų skaičius Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje, dabartinė valdžia pasyviai įgyvendina bausmių vykdymo sistemos reformą.
Atsižvelgdamas į tai, Liberalų sąjūdis žada modernizuoti įkalinimo įstaigų veiklą, pertvarkyti darbą su nuteistaisiais, plačiau taikyti į asmenų elgesio keitimą orientuotas priemones, probaciją ir proaktyvią nusikaltimų prevenciją.
„Sovietų imperiją mes griovėme su žmogaus teisėmis. Tai buvo ne tik nacionalinio išsivadavimo judėjimas, bet ir kova už tautos bei žmogaus teises. Mes daug išmokome, jau pasiekėme tokį lygį, kad galime mokyti ir kitus. Tačiau dar turime ko siekti“, – reziumuoja prof. R. Lopata.