Mūsų šalies sostinė Vilnius yra patrauklus, modernus bei šiuolaikiškas miestas net ir Europos kontekste. Kasdien senamiesčio gatvėmis eina šimtai turistų, yra kuriamos naujos darbo vietos bei statomi nauji, modernūs pastatai. Žinoma, sostinė yra Lietuvos vizitinė kortelė, tad ja rūpintis yra svarbu, tačiau turime užsiimti ir kitų savo šalies miestų plėtra. Pamirštama, jog turime geografiškai itin svarbius miestus, tokius kaip Klaipėda ir Palanga, kurie sukuria daugiau nei 12% šalies BVP. Turime stengtis, kad vakarų regionas taptų investicijų traukos erdve.
Pritraukti kuo daugiau investicijų
Klaipėda – geografiškai tobula erdvė. Ir nors pajamos iš Klaipėdos uosto sudaro nemažą dalį valstybės biudžeto, vakarų zona, labai gaila, nėra tinkamai išnaudojama. Investicijų stygius jaučiamas todėl, kad nesugebama tinkamai išreklamuoti pajūrio regiono. Erdvėje, kurioje yra ir jūrų uostas ir oro uostas, turime sudaryti tinkamas sąlygas naujų įmonių kūrimuisi ir esamų pelningam gyvavimui. Turime siekį Klaipėdos regioną paversti investuotojų rojumi, kuriame lygiagrečiai augančiam ekonominiam gyventojų pragyvenimo lygiui mažėtų ir nedarbas.
Klaipėdoje turime tokias institucijas kaip LEZ (Laisvoji ekonominė zona) ir KEPA (Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra). Ar mes jas tinkamai išnaudojame?
LEZ tai erdvė, įkurta 412 ha teritorijoje šalia svarbiausių transporto magistralių. Ši zona išsiskiria tuo, jog investuotojai joje gali naudotis specialiomis lengvatinėmis ekonominėmis ir teisinėmis sąlygomis. LEZ yra bene sėkmingiausia tokio pobūdžio institucija Lietuvoje, todėl privalome ją tinkamai išnaudoti. Turime užtikrinti, kad anksčiau padaryti geri darbai turėtų tęstinumą ir išpildyti jų potencialą – reikėtų plėsti LEZ zoną, kad būtų pritraukiama kuo daugiau investuotojų.
Tuo tarpu Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) pagrindinė veikla susideda iš ES finansuojamų infrastruktūros projektų viešame sektoriuje inicijavimo, rengimo ir įgyvendinimo. Šiuo metu didžiausi nuopelnai KEPA yra skiriami už Kultūros fabriko projektą. Tačiau sėkminga veikla neturi ties tuo apsiriboti! Ir toliau reikėtų skatinti produktyvų šios įmonės darbą tam, kad skatintume inovatyvų ir kūrybinį verslumą, suteiktume smulkiam vidutiniam verslui paramą per atskiras savivaldybės, ministerijų programas ir įvairias ES programas taip pritraukdami miestui investicijų, kurdami naujas darbo vietas ir augindami šalies ekonomiką.
Maksimali jūrų uosto nauda
Vienas iš didžiausių Klaipėdos privalumų – jūrų uostas. Vis dėlto, ir čia vietos tobulėti dar turime. Uosto teritoriją reikėtų plėsti, o taip pat gilinti dugną tam, kad būtų galimybė atplaukti dideliems krovininiams laivams, atnešantiems valstybei milijonus. Kadangi tokiam projektui reikėtų didelių investicijų, turime skatinti užsienio verslininkus kurti naujas uosto įmones. Klaipėdos jūrų uostas turi didelę potenciją – tai vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje yra iškraunamas toks didelis krovinių kiekis, bei tai yra didžiausias uosto darbo apimtis turintis uostas Baltijos šalyse. Privalome tinkamai parodyti šiuos privalumus užsienio investuotojams.
Kodėl pamirštas Palangos oro uostas?
Palangos oro uostas užsiima tik pavieniais skrydžiais, o gana didelės skrydžių kainos ir mažas pasirinkimas nepritraukia klientų. Taip sukuriamas užburtas ratas – oro uostas nesiūlo paklausių paslaugų, klientai nėra linkę mokėti didelių pinigų už esamus skrydžius, tad galiausiai oro uostas sulaukia tik nedidelių pajamų ir stinga lėšų augimui. Turime ieškoti būdų, kaip plėsti Palangos oro uostą, kad per jį kuo daugiau užsieniečių pasiektų pajūrio regioną ir skatintų atvykstamojo turizmo ekonomikos augimą.
Išplėtotas Palangos oro uostas būtų naudingas ne tik Lietuvos gyventojams – juo galėtu naudotis ir žmonės, gyvenantys Latvijos vakaruose. Pavyzdžiui, iš Liepojos į Palangą važiuoti yra tikrai netoli, tad paklausesni skrydžiai galėtų oro uostui pritraukti naują klientūrą iš kaimyninės šalies.
Įmonės „Coca – Cola HBC“ situacija nepasikartos
Taip, mes privalome pritraukti naujas investicijas, tačiau jokiu būdų negalime pamiršti ir senų. Reikia suteikti kuo geresnes sąlygas jau gyvuojantiems verslams, kad neatsitiktų taip, jog vieną dieną jie užsidarys ir tūkstančiai žmonių praras savo darbo vietas. O tokių pavyzdžių tikrai turime. Taip atsitiko su 22 metus Alytuje veikusia bendrove „Coca – Cola HBC“ – gamyklą nuspręsta uždaryti. Daugiau nei 80 alytiškių nuo gruodžio mėnesio liks be darbo.
Jeigu mes norime plėsti, auginti ir rūpintis vakarų kraštu, pildyti jį bendrovėmis ir darbo vietomis, pirmiausia turime nepamiršti senų įmonių. Svarbioms įmonėms dingus iš mūsų rinkos, naujai atsiradusios teiks tik minimalią naudą.
Noriu visiems įrodyti, kad visa Lietuva, o ne tik Vilnius gali būti didelis investicijų centras. Reikia populiarinti tai, ką turime, skatinti žmones kurti čia savo verslus, suteikti visas sąlygas steigtis užsienio įmonėms. Žinoma, labai svarbu nepamiršti kreipti dėmesį ir į seniau veikiančias bendroves. Tiek naujos, tiek sėkmingai daugelį metų veikiančios įmonės sukurs daug darbo vietų, o tai visomis prasmėmis stiprins mūsų šalį.
Ir, svarbiausia, kelkime sau didesnius tikslus. Kodėl Klaipėda negali būti kaip Roterdamas? Turime visas galimybes, lieka tik stengtis ir toliau jas išnaudoti. Privalome vystyti pramonę, laivininkystę, gamybą, susisiekimą ir tapti ne tik Lietuvos, bet visos Lietuvos ar net Pasaulio miestu.