Po visai nesenai pasibaigusių istorinių mūsų šaliai rinkimų į viešumą vis kyla daryti pažeidimai ir įstatyminės spragos. Viena jų – gyvenamosios vietos deklaravimas tam tikroje savivaldybėje prieš rinkimus. Tokie poelgiai susilaukė ir mūsų šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės griežtos nuomonės. Jos pranešime spaudai teigiama, jog tai „naujas antikonstitucinis fenomenas, iškreipiantis demokratinius rinkimus“.
Ar demokratiniai rinkimai Neringoje taip pat su dėme ? Tenka apgailestauti, bet – taip, ir Neringoje pastebėti tokie nusižengimai. O dar apmaudžiau dėl to, jog daugelis apie tai žino, tačiau niekas garsiai nekalba.
Situacija yra tokia, jog fiktyviai deklaruoti rinkėjai, kuriuos drąsiai dešimtimis į vieną butą deklaravo net ir kai kurie kandidatai į savivaldybės tarybos narius, verčia sunerimti ne tik dėl bandymų daryti įtaką rinkimų rezultatams.
Kiekvienas, oficialiai deklaravęs gyvenamąją vietą Neringoje, įgyja ir galimybę neatlygintinai keltis keltu bei nemokėti vietinės rinkliavos mokesčio įvažiuojant į Kuršių neriją. Vadinasi, dėl kiekvieno fiktyvaus Neringos gyventojo tiek valstybė, tiek ir savivaldybė patiria didžiulius nuostolius. Neringiškiai nerimauja, jog tesiantis tokioms tendencijoms jie taip pat gali nukentėti – prarasti lengvatas.
Labai daug kalbama, jog Neringa tuštėja tiesiog akyse. Bet ar tikrai taip ? 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Neringoje gyveno 2.570 nuolatinių gyventojų. Stebint kone visuotinę migraciją iš visos Lietuvos, galima tik spėlioti, kiek jų yra dabar. Manau, reikėtų džiaugtis, jei Neringoje suskaičiuotume 2.000 nuolatos gyvenančių žmonių. Pažvelgus į oficialius VRK (Vyriausiosios Rinkimų Komisijos) duomenis, situacija yra kur kas optimistiškesnė. 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose mūsų savivaldybėje rinkimų teisę turėjo 3.541 čia gyvenamąją vietą deklaravęs gyventojas o 2015 m. šis skaičius šoktelėjo iki 3.965. Nesunku suskaičiuoti – 424 nauji gyventojai.
424 nauji gyventojai, kurie naudojasi nuolatiniams gyventojams skirtomis lengvatomis ir greičiausiai čia neaugina vaikų, nekuria verslo ar kitaip neprisideda prie Neringos gerbūvio kūrimo, o dar ir daro įtaką vietinės valdžios rinkimų rezultatams. Tad, retorinis klausimas, kiek valstybei kainuoja Neringos rinkėjas, išlieka.