Iškėlėte ambicingą šūkį “Aplenksime Vilnių, ir viskas bus gerai!”. Manote, realu Kaunui pasivyti ar net aplenkti sostinę?
– Akademinio miesto statusas, puiki geografinė padėtis, verslumo, kultūros tradicijos rodo milžinišką Kauno potencialą, tačiau ekonominiai ir socialiniai rodikliai prastėja, o miestas tebetūno sostinės šešėlyje.
Kaunas turi tapti geriausiu, patogiausiu, jaukiausiu miestu gyventi – plėtoti verslą, dirbti, mokytis, kurti, auginti vaikus.
Mano tikslas – išlaisvinti visas iniciatyvas, kurios užtikrintų kokybišką ir turiningą gyvenimą Kaune, leistų kauniečiams jaustis oriai.
Tikra vietos valdžia yra ta, kuri dirba kartu su miestiečiais, atsiliepia į jų iniciatyvas, iš tikrųjų sprendžia jų problemas, o ne dejuoja ir imituoja darbą.
Kodėl nutarėte kelti savo kandidatūrą per tiesioginius mero rinkimus?
– Tiesioginiai mero rinkimai – tai šansas Kaunui. Mūsų miestas turi istorinę galimybę nustoti trypti vietoje ir žengti šiuolaikiško miesto keliu, išnaudodamas savo didžiules galimybes, savo stipriąsias puses.
Patirties turiu daug – ir gyvenimo, ir darbo miesto taryboje, todėl neabejoju, kad man pavyks sutelkti kauniečius, visų pastangas kuriant tokį Kauną, iš kurio nesinorėtų niekur išvažiuoti. Juk ir per tą pusę metų, kai man teko dirbti mero pareigose, daugelis kauniečių spėjo pajusti pokyčius, pamatė, kad valdžia gali veikti kitaip – dirbti atvirai, dirbti miestui, spręsti kauniečiams rūpimus klausimus.
Tarpusavio pasitikėjimas ir bendras veikimas yra būtinos prielaidos pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias mums suteikia laisvė.
Jūs pusmetį buvote Kauno meru. Per tą laiką buvo baigta statyti “Žalgirio” arena, surengtas Europos krepšinio čempionatas, įvyko didžiausia miesto istorijoje šventė Tarptautinės Hanzos dienos. O kokios negerovės jums labiausiai krito į akis, kas trukdė dirbti? Ar yra dalykų, kuriuos reikėtų rauti su šaknimis?
– Džiaugiuosi, kad man, kaip miesto merui, su tuomet tekusiais iššūkiais pavyko sėkmingai susitvarkyti. Deja, bet miesto taryboje nugalėjo tos politinės jėgos ir politikai, kurių siekiai ir tikslai buvo ir yra visai kitokie.
Daugeliui išrinktųjų svarbiausia patogiai įsitaisyti valdžios kėdėse, ir spręsti savo, savo bičiulių reikalus. Su antrankiais išvedami politikai – didžiulė Kauno gėda ir nelaimė. Savivaldybės įmonės tapusios partijų šėryklomis, išsipūtusios nuo politikų ir jų draugų. Už tai sumoka visi kauniečiai, apmokėdami vis augančias sąskaitas už savivaldybės įmonių teikiamas komunalines paslaugas.
Kol Kauno valdžia įgyvendina rūpinimosi savimi ir savais politiką, miestas ir toliau ritasi žemyn. Miestą jau paliko beveik trečdalis gyventojų! Žmonės išvažiuoja, nes praranda viltį gauti darbą, nepajėgia išlaikyti savo šeimų ir nemato jokių valdžios ambicijų ir pastangų keisti prastėjančią situaciją mieste.
Skaudžiausia Kauno piktžaizdė yra gatvės, kurių duobėse sulaužyta ne viena dešimtis kauniečių automobilių. Artėjant rinkimams iš dabartinių miestų vadovų lūpų liejasi pakilūs žodžiai, kad štai, žiūrėkite, suremontavome ir tą gatvę, ir šitą. Bet jūs apžiūrėjote įvažas į daugiabučių kiemus… Koks vaizdas?
– Išskyrus keletą pagrindinių gatvių, kurių danga buvo išlyginta šį rudenį, kitų gatvių būklė vis prastėja. Apie įvažiavimus į daugiabučių namų kiemus apskritai nėra ką kalbėti – daugelis jų neremontuoti jau dešimt ar daugiau metų.
Esu apžiūrėjęs daugelį įvažiavimų, bendravęs su gyventojais ir neatsistebiu jų kantrybe. Visuose miesto rajonuose yra prastos būklės įvažiavimų, o Kovo 11-osios, Baltijos, Rasytės, Partizanų, V.Krėvės per., Birželio 23-iosios gatvėse teko matyti ypač tragiškos būklės įvažiavimų.
Ne vienus metus siūlėme numatyti lėšų biudžete ir iš esmės spręsti klausimą, tačiau dabartinei valdžiai tai neatrodo svarbu. Tapus meru, įvažiavimų į daugiabučių kiemus remontas man būtų vienas pirmųjų darbų.
Kalbino Mantas Lapinskas.