2013 metų sausio 1 d. miesto savivaldybė turėjo 87 mln. litų kreditorinių įsiskolinimų, o šiemet metus pradėjo sukaupusi neapmokėtų sąskaitų jau už 122 mln. litų. Tiek savivaldybė liko skolinga už miesto tvarkymą, visuomeninį transportą ir kitus atliktus darbus bei paslaugas. Visas šias skolas teks apmokėti iš šiemet gautų pajamų. Tam bus naudojamos ir iš bankų pasiskolintos lėšos.

Kauno miesto savivaldybė skolinga bankams 165 mln. litų. Apsidžiaugęs, kad šalies Vyriausybė miestui leido skolintis dar daugiau, meras Andrius Kupčinskas skubiai inicijavo sprendimus skolintis dar 46,5 mln. litų. Ir anaiptol ne visi skolinti pinigai bus skirti investicijoms, kaip valdžia bando aiškinti kauniečiams. „Dalis jų bus panaudota seniems savivaldybės įsipareigojimams vykdyti. O štai kapitaliniam duobėtų miesto gatvių remontui ir įvažoms į daugiabučių kiemus iš šios sumos nebus atseikėta nieko. Gal meras negyvena Kaune? Gal nežino, kaip atrodys ir taip duobėtos miesto gatvės atlėgus šalčiui ir ištirpus sniegui bei ledui?“ – klausia liberalas Rimantas Mikaitis.

Sunkiai suprantamas mero A.Kupčinsko noras šimtu procentų finansuoti Karinių oro pajėgų gelbėjimo stoties perkėlimą Aleksote vos per kilometrą. Viso projekto kaina siekia 13 mln. litų, 2014-aisiais metais savivaldybė šiam tikslui skolinasi 4 mln. litų. „Su baltu pavydu stebime, kaip Vilnius sugeba kai kuriuos miesto infrastruktūrinius objektus statyti iš vyriausybės skirtų pinigų, taupydamas miesto biudžetą. O Kauno meras Andrius Kupčinskas elgiasi atvirkščiai – iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto išplėšiama 13 mln. litų Karinių oro pajėgų gelbėjimo stoties perkėlimui Aleksote. Miestas grimsta į skolas – perkėlimo pradžiai meras skolinasi tik 4 mln. litų, o toliau… Kodėl miestas vien savo lėšomis turi finansuoti valstybinių institucijų objektus?“, – mero neatsakingumu stebisi liberalė Ona Balžekienė.

Kauno miesto tarybos Liberalų sąjūdžio frakcija kiekvienais metais pasigenda strateginio požiūrio į Kauno miesto biudžetą ir siūlo įvesti naują miesto ekonominės padėties matavimo rodiklį. „Susidaro toks įspūdis, kad meras dėlioja miesto finansus taip, kad tiesiog pratemptų dar vienus metus. Nemažai projektų traukiama tiesiog „iš kepurės“. Naujo objekto juostelės perkirpimo pagunda tokia didelė, kad pasekmės dažnai nevertinamos. Turėtume skaičiuoti, kokia yra miesto skolos dalis, tenkanti vienam kauniečiui, mokančiam gyventojų pajamų mokestį. Mums rūpi, kaip Kaunas atrodys ir po 20 metų, todėl turime sukurti tokias priemones, plėtoti tokius projektus, kurie ves Kauną į klestėjimą, o ne temps į duobę“, – dėstė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Simonas Kairys.

Liberalai atkreipia dėmesį, kad savivaldybė nebesurenka planuotų pajamų iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nes Kaune mažėja dirbančiųjų ir mokančiųjų GPM. Žmonės kraustosi į rajoną, į sostinę, išvažiuoja į užsienį, o miesto vadovai nekuria patrauklių sąlygų verslui bei investicijoms, nesirūpina žmonėms patrauklia aplinka čia gyventi.