Artėjantys rinkimai, pažėrė pažadų, kaip vasarą sniego. Gaila, jis greit ištirps, palikdamas rinkiminius pažadus ir svajones prisiminimuose. Viena partija žada 3000 eurų išmoką kiekvienam gimusiam vaikui, kita neatsilieka – žada magiško skaičiaus atlyginimą. Žodžiu, rinkimų kampanija „kas daugiau“ prasidėjo. Nesuprantu vieno, kas atsitiks artimiausiu metu Lietuvoje? Parduodam Kuršių Neriją? Amerikoje gyvenantys lietuviai draugiškai užrašė palikimą Lietuvai ir susiruošė anapilin? Kodėl klausiu? Todėl, kad ekonominės prognozės sako, kad ekonomika augs apie 5 procentus. Ne 20, ne 100, tik 5 procentus.

Pirma, dėl to, kad nenumatytiems finansiniams šuoliams arba pinigų lietui nėra jokių prielaidų ir ne tik Lietuvoje.

Antra, visą Lietuvą išlaiko 900 000 dirbančiųjų, kurie dirbdami sukuria pridedamąją vertę ir išlaiko likusią tautos dalį: vaikus, pensininkus, bedarbius ir t.t. Manot jie gali daugiau?

Logiškas žmonių noras gyventi geriau, kas kart juos pastumia balsuoti už rožinių svajonių ateitį. Kodėl mes kiekvienas, planuodamas savo namų ūkį suprantam, kiek pastangų reikės įdėti, kad įgyti vieną ar kitą daiktą? Kodėl mes planuojam, skaičiuojam, taupom ir suvokiam kaip vyksta ekonominiai procesai? Kai tas pats veiksmas persikelia valstybės lygmeniu patikim populistais, arba kitaip tariant loterija tuščiu bilietu. Kartais sunku suvokti, ką nuveikė vienas ar kitas kandidatas, nes populistai nesibodi susikrauti į savo darbų kraitelę visų savivaldos, ministerijų, bendruomenių nuveiktų darbų. Kiek turi vandens nutekėti, kad suprastumėme, kad ne tie, kurie daug žada, o tie, kurie žada protingai ir pasakant, kaip tą padarys, kokius resursus naudos, kokiais keliais eis ir yra verti pasitikėjimo.