Pradėjęs reguliarius susitikimus su Kaišiadorių bei Elektrėnų gyventojais, galiu drąsiai teigti, kad viena iš opiausių žmonių problemų yra nuosavybės teisės į žemę užtikrinimas ir biurokratiniai trukdžiai.
Mes – liberalai – giname teisę į privačią nuosavybę ir pasisakome už kuo mažesnį valstybės kišimąsi į verslą. Valstybė turi kuo mažiau reguliuoti privatų žmonių gyvenimą. Man, kaip politikui, svarbu, kad visos valstybės ir savivaldybių institucijos dirbtų efektyviai bei profesionaliai spręstų kasdienius žmonių rūpesčius. Biurokratams nevalia imituoti darbą, dangstytis pažymomis, siuntinėti interesantus iš kabineto į kabinetą, o svarbiausia – jokiais būdais neleistina, kad valdininkai tarnautų korumpuotų grupuočių interesams.
Gal sutapimu, o gal konkrečiu ir aktualiu pavyzdžiu, tapo skandalas Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT), kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sulaikė žemėtvarkos klausimus koordinuojančios įstaigos direktorės patarėją. Jis susilaukė teisėsaugos dėmesio dėl galimos prekybos įtaka. Supraskime – už pinigus žadėjo susitarti, kad valstybinės žemės sąskaita kai kam būtų padidintos sklypo ribos.
Valstybės žemės grobstymas po lopinėlį atsirėžiant, prisijungiant ar neteisėtai užstatant – gėdinga Lietuvos nūdiena. Atrodo, kad net teismai nepajėgūs išnarplioti painiausių bylų: kam koks žemės rėžis priklauso, pusė pastato ar gabalas miško, kuriame, pavyzdžiui, planuojama tiesti kelią. Kur ieškoti teisybės ? – klausia manęs paprastas žmogus.
Elektrėnuose ir Kaišiadoryse susitikęs su gausiai atėjusiais gyventojais daugiausia kalbėjausi būtent apie žemėtvarkos reikalus. Pervertėme šūsnis popierių: planų, brėžinių, sutarčių, nutarčių, pažymų bei pareiškimų. Akivaizdu – painiavos daug, o valdininkai, atrodo, nenori padėti žmogui, o sukuria naujas kliūtis bei trukdžius.
Todėl, naudodamasis galimybe ir matydamas aiškią problemą, viešai kreipiuosi į NŽT, kad ji visuomenei pateiktų savo ir Kaišiadorių bei Elektrėnų skyrių veiklos įvertinimus – parodytų, kaip efektyviai sprendžia aktualias gyventojų problemas.
Pamatysime, kiek per visą Lietuvą yra tokių beviltiškai tarp popierių paskendusių gyventojų rūpesčių, sužinosime valdininkų darbo operatyvumą, pamatę kiek ilgiausiai užtrunka piliečių klausimų nagrinėjimas. Galų gale – suprasime, ar visos žemėtvarkos grandys tinkamai tarnauja žmonių poreikių tenkinimui. Žmonės man guodžiasi, kad Kaišiadorių krašte savivaliauja ir nepaiso teisėtų piliečių interesų ne tik žemėtvarkos, bet ir savivaldybės bei kitų institucijų valdininkai.
Visuomet buvau ir esu tvirtai įsitikinęs, kad savo valstybę stiprinti ir puoselėti privalome mes visi. Patys turime dalyvauti savo bendruomenės gyvenime, burtis į nevyriausybines organizacijas ir būrelius, telkti bendraminčių gretas ir be abejo – balsuodami už savo ir kitų ateitį. Jei to nedarome patys – už mus balsuoja kiti ir išrenka mums valdžią.
Ką daryti ir kaip siekti geresnio gyvenimo Lietuvoje?
Aš, kaip liberalas, sieksiu, kad iš skandalingų istorijų neišsivaduojanti Nacionalinė žemės tarnyba būtų panaikinta, jos funkcijos perduotos atsakingiems šalies savivaldybių departamentams.
Sieksiu, kad būtų sumažintas kontroliuojančių institucijų skaičius, stiprinamas jų tarpusavio bendradarbiavimas bei orientaciją į konsultavimą, pagalbą kiekvienam žmogui, o ne biurokratizmo didinimą.
Dėkoju kiekvienam, ateinančiam į susitikimus, nuoširdžiai ir atvirai pasidalinančiam savo rūpesčiais ir nuomone, pavyzdžiais, argumentais, pasiūlymais. Kartu kurkime Lietuvą, kurioje norisi gyventi.
Arminas Lydeka, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio kandidatas į teisingumo ministrus