Apie meną neprofesionaliai (Zitos Kukuraitienės pastebėjimai)

2019-02-01 / Panevėžio miesto skyrius
Apie meną neprofesionaliai  (Zitos Kukuraitienės pastebėjimai)

Stasio Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje: būti ar nebūti?

Sutariam: būti. Ir nebesvarstom, ir nebediskutuojam, kad tai – abejotinas projektas Aukštaitijos sostinei. Juolab, kad ir kaina tokia ne simbolinė. Už tiek pinigų tikrai būtų galima sutvarkyti, kad ir neblogai funkcionuojančius Bendruomenių rūmus, o menininkui, gyvenusiam netoli Panevėžio, Lepšių kaime, tikrai galima surasti puikią erdvę rekonstruojamoje Dailės galerijoje. Tik tegul važiuoja į Panevėžį tie tūkstančiai lankytojų, kaip yra įsitikinę būsmo S. Eidrigevičiaus menų cetro projekto rengėjai.

BET! Bet tuomet, kaip suprasti, kad Panevėžyje planuojamas S. Eidrigevičiaus menų centras, tačiau savo darbų parodą dailininkas ką tik atidarė Kaune? Dar demonstruos ir vilniečiams. Panevėžys liko dailininko dėmesio užribyje.

Bent jau ta proga, kad atkeliavo paroda iki Lietuvos, gal bent kelis darbus būtų pasiūlyta išeksponuoti ir Panevėžyje, kad ir miesto savivaldybės parodų erdvėse? Kad visiems niurzgliams užčiauptų burnas. Bet ne – paroda Kaune, dar sostinėje, o Panevėžys tegu stato S. Eidrigevičiaus darbams rūmus, kainuojančius dešimt milijonų eurų.

Toks Menininko panevėžiečių užmojų įvertinimas.Tiksliau, valdančiosios daugumos, desperatiškai sukilojusios rankas už šį projektą. Ir parodymas riestos špygos saviems, miestui atsidavusiems kultūrininkams.

/Politinė reklama, parengta rinkiminės kampanijos dalyvio/

liberalus