Kai tik susikraunu lagaminus ir lėktuvas pakyla virš Lietuvos, dažnai pagaunu save vienaip ar kitaip galvojant apie tą patį – esame per maži, kad išsivaikščiotume kas sau po vieną. Tą nuotaiką labai gerai patvirtina ir svetur savo gyvenimą susikūrę ar kuriantys lietuviai – nuo Briuselio iki Dublino, nuo Melburno iki Čikagos.
Susitikę visi kažkaip vieningai sutariame – būsime stiprūs, jei būsime kartu. Nesvarbu, Lietuvoje ar tūkstančiai kilometrų už jos.
Todėl šiek tiek keista, kai iš principo visi esame bendraminčiai, per 25 metus nuo mūsų Nepriklausomybės atkūrimo padarėme tikrai daug, tačiau ne vardan didesnės Lietuvos. Norint to pasiekti, tereikia drąsiau žengti pirmus žingsnius.
Džiaugiuosi, kad mūsų parlamente pagaliau atsirado supratimas, jog laikas pradėti veikti ir nebeverta laužyti iečių dėl niekų.
Štai šią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas išreiškė dar vieną pritarimą mano pasiūlytai idėjai, kad užsienyje gimę lietuviai automatiškai išsaugotų Lietuvos pilietybę. Vadinasi, jiems nebeliks prievolės sulaukus 21 metų rinktis, kurią – Lietuvos ar užsienio valstybės – pilietybę turėti. Pilietybės įstatymo pataisa ypač aktuali Airijoje, JAV gimusiai naujajai lietuvių kartai, kuri iškart su gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.
Seime dėl įstatymo pataisos priėmimo liko tik 2 balsavimai. Nuojauta sako – jeigu nebus netikėtumų, tikrai įgyvendinsime tai, ko seniai laukėme. Vienu, dešimčia, šimtu ar tūkstančiu Lietuvos piliečių bus daugiau – net ne tai svarbiausia. Esu įsitikinęs, kad verta pasistengti ir dėl vieno vienintelio.
Tačiau, kaip jau minėjau, tai yra tik pirmasis žingsnis. Kitas etapas – tapti dar atviresniems, plačiau atsiverti pasauliui ir įtvirtinti dar didesnes dvigubos pilietybės galimybes. Ypač šiais laikais, kai svetur įsikūrę mūsų tautiečiai save laiko tiesiog pasaulio lietuviais. Turime sustiprinti jų ryšį su Lietuva, motyvaciją, identitetą.
Vienintelis kelias tai padaryti – keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir jos nuostatas. Liberalai tą jau irgi pasiūlė. Šį klausimą galime nuspręsti referendumu, visai tautai išreiškus savo valią. Žinoma, šiuo atveju galime sulaukti ir jau sulaukėme ne vieno pasiūlymo dėl paties Konstitucijos teksto keitimo formuluočių.
Bet esmė lieka ta pati – nežiūrėkime biurokratiškai, žvelkime kaip Lietuvos piliečiai ir šalies patriotai. Viskas bus gerai, sutarsim. Juk akivaizdu, kad tautos balsas čia būtinas, iniciatyva ir sprendimas pirmiausia turi kilti iš mūsų pačių.
Pabaigai pateiksiu vos kelis skaičius, įrodančius, kodėl verta stengtis dėl didesnės Lietuvos. Statistika rodo, kad pastaraisiais metais iš Lietuvos oficialiai kasmet emigruoja 40-50 tūkst. žmonių. 2014 metais vien dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės neteko 800 žmonių. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,921 milijono žmonių.
Iš dainos žodžių neišmesi – „esam pasauly tik 3 milijonai“. Neabejoju, šiandien galime pasistengti, kad būtų ne tik tiek, bet dar daugiau. Pase įrašykime: pasaulio lietuvis.