Šį sekmadienį kaimynėje Baltarusijoje vyks prezidento rinkimai. Neabejoju, kad nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka laimės rinkimus, o susilpninta opozicija neturės didelių pajėgų protestuoti.

Stebint situaciją Baltarusijoje, akivaizdu, kad nevyksta jokia rinkimų kampanija, opozicija negalėjo laisvai kelti savo kandidatų, o rinkimuose dalyvaujantys veikėjai nėra visuomenės lyderiai, jų kandidatūros suderintos su A. Lukašenkos aplinka.

Abejoju ar po rinkimų opozicija gali surengti didelę protesto akciją. Manau, kad toje šalyje jau per daug iš gilumos, šaknų iškirstas laisvas žodis. Opozicija sunaikinta ne tik kaip konkretūs asmenys, bet ir sugriauta sistema jos laisvam veikimui. Nelabai įsivaizduoju kas ten galėtų organizuoti kokį nors ėjimą į gatves, mitingus, protestus.

Nors Europoje pasigirsta nuomonių, jog derėtų švelninti ar net atšaukti sankcijas Baltarusijai, esu įsitikinęs, kad nereikia daryti nuolaidų. Be to, mano manymu, sankcijų politika kaimynės šalies atžvilgiu nepasiteisino, reikia ieškoti naujų receptų, kaip paveikti oficialųjį Minską, kad jis pasuktų demokratijos keliu.

Baltarusija yra labai svarbi kaimynė, su kuria būtina stiprinti ekonominius, kultūrinius, žmonių ryšius. Tačiau visiškai nematau priežasčių, kad po sekmadienio santykiai kaip nors galėtų ar turėtų pasikeisti. A. Lukašenkos režimas tai vadina rinkimais ir nori tai pateikti kaip rinkimus. Tačiau nereikia pasiduoti Minsko režimo siūlomai darbotvarkei, ypač kalbant apie terminų vartojimą. Tai bus vienas iš eilinių sekmadienių, kai atitinkamai dar vienai kadencijai bus patvirtintas prezidento A. Lukašenkos valdymas.