Akivaizdu, kad šiuo metu didžiulės problemos dėl imigrantų kyla pietinėje Europos Sąjungos (ES) pusėje, todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas visos ES veiksmams Viduržemio jūros regione. Lietuvai būtina solidarizuotis su ES ir aktyviai prisidėti siekiant įveikti Viduržemio jūroje susidariusią krizę.
Būtų labai neišmintinga ir netoliaregiška Lietuvai atsiriboti nuo šios „karštos“ problemos. Derėtų laikytis visa apimančio, platesnio požiūrio, nes 1070 km. arba 60 proc. visos Lietuvos valstybės sienos ilgio yra išorinė ES siena (t.y. ES Rytinė siena). Be to, neramumai ir konfliktai Rytuose bet kada gali paaštrėti ir Lietuvai nusisukus nuo solidarumo pareigos, ES turės moralinę teisę atsiriboti ir nuo Lietuvos problemų, jeigu naujieji imigrantai plūsteltų į Lietuvą per rytinę ES sieną. Net ir dabar per šią sieną į Lietuvą nelegaliai patenka Vietnamo, Pakistano, Indijos ir kitų šalių piliečiai.
Taigi – solidarumas yra ir turi būti pamatinis ir nekvestionuojamas principas. Tačiau neturime apsiriboti vien krizės padarinių šalinimu, turime kovoti su nelegalios migracijos ir didelio pabėgėlių srauto atsiradimo priežastimis.
Tinkamas pasirengimas perkeltų asmenų integracijai yra kertinis principas pakeliui link sėkmingo problemų sprendimo. Deja, pagrindinė ir didžiausia problema mūsų valstybėje – prieglobsčio prašytojų integracija.
Valstybės kontrolės išankstinio tyrimo ataskaita apie imigracijos procesų valdymą pademonstravo, kad yra blogas imigracijos procesų koordinavimas. Šiuo metu imigracijos politiką formuoti pavesta penkioms ministerijoms, įgyvendinti – keliolikai institucijų ir įstaigų, tačiau nėra vienos institucijos, kuriai būtų paskirta koordinuoti visus migracijos procesus. Nėra vieningos integracijos programos, o tik atskirų ministerijų siauros „programėlės“. Per daug sudėtingas leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo procesas, neišspręsti jų apgyvendinimo klausimai. Darbas su nevyriausybinėmis organizacijomis, tautinėmis bendruomenėmis, privačiu ir viešuoju sektoriais yra esminis pabėgėlių integracijos į visuomenę ramstis.
Žinoma, kiekviena valstybė nori pritraukti į savo šalį jaunų, darbščių, už įvairų atlygį dirbančių atlygį žmonių. Lietuva – ne išimtis. Tačiau valstybei reikia labai „susiimti“, kad atvykėliai netaptų „svetimkūniais“ ar visuomenės priešais. Prieglobsčio prašytojus reikia tinkamai supažindinti su mūsų valstybės tradicijomis, mokyti lietuvių kalbos, išmokyti gerbti Konstituciją ir įstatymus. Migrantai turėtų būti dėkingi ir lojalūs Lietuvos valstybei už suteiktą galimybę ramiau gyventi čia, Lietuvoje, nei buvusioje savo Tėvynėje.
Arminas Lydeka, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas