Šią savaitę dirbau Kijeve, Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjos sesijoje. Išklausiau ukrainiečių pilotės Nadijos Savčenko, paleistos iš Rusijos kalėjimo, pirmosios kalbos Aukščiausioje Radoje. Prasidedant emocingam posėdžiui ant pakylos N.Savčenko užlipo apsisiautusi Ukrainos vėliava ir laikydama Krymo, kurį Rusija aneksavo 2014 metų kovą, vėliavą. Parlamentui Kijeve sakė pagrindine savo užduotimi laikanti kitų Rusijoje laikomų ukrainiečių, Rusijoje vadinamų politiniais kaliniais, išlaisvinimą. Patriotiškas, tvirtas nusiteikimas.
N.Savčenko grįžimas į Ukrainą – labai svarbus įvykis moraliniu ir politiniu atžvilgiu. Tai tiesos, drąsos ir sąžinės pergalė prieš dvejus metus besitęsusį teisinį farsą, visai Ukrainai reikšmingas simbolinis momentas, kurio taip ilgai siekta.
Taip, Ukraina padarė neįtikėtinai daug per praėjusius dvejus metus, tačiau, deja, namų darbų sąrašas labai ilgas. Svarbiausia – politinė valia eiti užsibrėžtu keliu.
Prieš daugiau nei dvidešimt penkis metus mes Lietuvoje turėjome atsakyti į tris pagrindinius klausimus:
– Kaip įtvirtinti iškovotą laisvę?
– Kas gali padėti sukurti geresnį gyvenimą mums ir mūsų vaikams?
– Iš ko galime mokytis?
Atsakymą į šiuos visus tris klausimus turėjome vieną – Europos Sąjunga. Todėl konsensusas reformoms remti buvo toks didelis.
Suprantama, Ukrainai prireiks daug politinės valios ir tvirtumo, prireiks daug ryžto vykdant reikalingas reformas. Mes taip pat ėjome sunkių reformų keliu tikėdami, kad darome tai ne kam nors, ne Europos Sąjungai, o Lietuvai.
Šiandien Ukraina turi planą – t.y. Asociacijos sutartį bei Susitarimą dėl Išsamios ir visaapimančios laisvos prekybos erdvės (DCFTA). Šių susitarimų įgyvendinimas yra esminės svarbos. Įsigaliojus tiek Asociacijos sutarčiai, tiek Susitarimui dėl laisvos prekybos sutarties, šis susitarimas su ES turi tapti tolesnių reformų Ukrainoje gairių žemėlapiu.
Lietuvos patirtis rodo, kad toks susitarimas – DCFTA ir jo įgyvendinimas yra vienintelis būdas modernizuoti ūkį ir tapti labiau konkurencingais, laisvos rinkos principais veikiančia, perspektyvia ir ateity klestinčia ekonomika. Svarbu efektyviai išnaudoti šį instrumentą.
Mano nuomone, dar vienas, ne mažiau svarbus aspektas – regionai. Ukraina – didelė valstybė, regionai įvairaus išsivystymo, ir natūralios perspektyvos, skirtingai geografiškai ir idėjiškai nutolę nuo Kijevo… Tad būtina sutelkti visą dėmesį ne tik į sostinę, bet ir į regionus – įstatymų įgyvendintojus. Na, mes žinome, kad ir ES šalys pasirengusios padėti vystyti Ukrainos regionus.
Dalis sėkmingo susitarimo – DCFTA įgyvendinimo Ukrainoje atsakomybės tenka ir mums, turiu omeny Europos Sąjungą. DCFTA yra Europos Sąjungos sukurtas įrankis, todėl turime dirbti drauge, dalintis patirtimi, padėti tinkamai šį įrankį panaudoti, padėti įgyvendinti. Tam, kad reformų procesas sklandžiai vyktų, reikia ryžtingos mūsų – ES tolesnės ekspertinės, politinės ir finansinės paramos.
Mes – Ukrainos draugai – taip pat turime padaryti viską, kas tik įmanoma, kad Nyderlandų referendumo rezultatai nepakeistų ES ir Ukrainos susitarimų turinio. Šia linkme labai aktyviai dirbam mes – politikai ir mūsų diplomatai.
Po balandžio 6 d. Nyderlanduose įvykusio referendumo galimi visi scenarijai: nuo pareiškimo paskelbimo, mano vertinimu, geriausias scenarijus iki sutarties keitimo, t.y.- blogiausias scenarijus. Mes siekiame, kad būtų išsaugotas ES-Ukrainos asociacijos sutarties ir susitarimo – DCFTA tekstas, kurį taip sunkiai pavyko apginti po 2015 m. trišalių ES-Rusijos – Ukrainos derybų. Šiuo metu vyksta Nyderlandų politinių jėgų derybos dėl tolesnių veiksmų. Džiugu, kad balandžio pabaigoje Nyderlandų parlamentas didele balsų dauguma (112 prieš 34) atmetė kai kurių politikų siūlymus pranešti ES, kad Nyderlandai prieštarauja ES narystės perspektyvos suteikimui UA. Tačiau AA/DCFTA oponentai (o tiksliau, euroskeptikai) nori išnaudoti žiniasklaidos dėmesį šiam klausimui ir nuolat remti Vyriausybę „prie sienos“. Nyderlandų valdžia neskuba, nori ramiai išanalizuoti padėtį, išdiskutuoti šį klausimą parlamente, suformuoti oficialią poziciją ir pateikti ją ES vadovų Tarybai birželio mėn. Akivaizdu, kad šiuo metu Nyderlandai nedaro viešų pareiškimų ir laukia Brexit referendumo Jungtinėje Karalystėje rezultatų.
Mes – Lietuva – nuosekliai rėmėme Ukrainą, kaip ir Gruziją bei Moldovą, kad savo laiku jos gautų Vizų režimo liberalizavimo veiksmų planus, o tuomet – juos sėkmingai įgyvendintų. Šiuo metu esame finišo tiesiojoje Europos Komisijos yra pateikusi pasiūlymą dėl Ukrainos padaryti atitinkamus pakeitimus ES reglamente. Pakeitus šį reglamentą ir apie tai paskelbus ES Oficialiajame žurnale, nuo to momento praėjus 20 dienų, Ukrainos piliečiai, turintys biometrinius pasus, galės į Šengeno erdvę vykti be vizų.
Mano įsitikinimu, greitas ir efektyvus Asociacijos sutarties ir susitarimo – DCFTA ir su juo susijusių reformų įgyvendinimas, bevizis režimas su ES Ukrainos piliečiams paskatintų Ukrainos sėkmę, kuri anksčiau ar vėliau galimai lemtų Krymo ir Donbaso sugrįžimą į Ukrainos sudėtį.
Arminas Lydeka, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio kandidatas į teisingumo ministrus