Kiekvienas mūsų pilietis jausis saugus, ramus, kai gyvendamas žinos, kad jo šalis – visiškai saugi, t.y. pirmiausia, saugios ir stiprios yra jos valstybinės sienos.
Dabartiniu metu gyvename palyginti saugiai, tačiau naujausi iššūkiai, kaip migracija, terorizmas, kelia rimtą susirūpinimą mūsų bendrų ES išorės sienų apsauga. Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1763 km. ir net 1070 km (tai sudaro 60 proc. viso sienos ilgio) yra išorinė ES siena.
Europa nuolat juda. Kasdien jos vidaus ir išorės sienas kerta milijonai ES ir trečiųjų šalių piliečių. 2015 m. ES apsilankė daugiau kaip 50 mln. ne ES piliečių – jie Šengeno erdvės išorės sienas kirto daugiau kaip 200 mln. kartų. Be šių reguliarių keliautojų srautų, dėl konflikto Sirijoje ir kitose šalyse kilusių krizių Europos išorės sienas neteisėtai kirto dar 1,8 mln. asmenų – nelegalių migrantų ir prieglobsčio prašančių žmonių.
Tai didžiuliai skaičiai. Asmeniškai man kyla klausimas – kam priklauso ES išorės sienų apsauga? Ar tai vienos valstybės, kurios sienos yra ir ES išorės sienos, atsakomybės reikalas? Ar tai visų ES valstybių narių solidarumo ir atsakomybės pasidalinimo klausimas?
Sunku ES išorės sienas apsaugoti graikams, nelengva ir italams, bet ką darytume mes, Lietuvos žmonės? Ar Lietuva būtų pasirengusi atremti nevaldomą migracijos spaudimą, o gal ir karinę grėsmę iš Rytų per mūsų išorės sienas?
Taip, mūsų kariškiai ir valstybės sienos apsaugos pareigūnai rengia pratybas prie Lietuvos rytinės sienos, vyksta pasirengimas stipresnei sienų apsaugai, bet ar to pakanka?! Kokia linkme turėtume eiti? Gal reiktų tverti tvoras, kaip kad žada mūsų kaimynai, kaip jau matomi pavyzdžiai iš kai kurių ES valstybių narių? O gal mes galime būti ramūs ir ramiai sudėję rankas stebėti, kas vyksta Europos pietuose?
Pastaruoju metu netgi NATO vykdo žvalgybinę operaciją Egėjo jūroje, teikia Frontex pareigūnams informaciją apie migrantų gabentojus iš Turkijos ir tokiu būdu saugo ir mūsų išorės sienas.
Mes visi esame patyrę, kad Šengeno erdvė labai naudinga mums, Europos piliečiams, ir įmonėms, verslui. Kad šioje erdvėje būtų užtikrintas didelis vidaus saugumas ir laisvas asmenų judėjimas, būtinos stiprios ir patikimos išorės sienos. Kadangi buvo, dar ir yra, rimtų išorės sienų kontrolės trūkumų, kuriuos sukėlė nepakankamas sienų stebėjimas, nepakankamas neteisėtų migrantų registravimas ir jų tapatybės nustatymas, todėl dėl šių trūkumų kai kurios valstybės narės atnaujino vidaus sienų kontrolę. Vokietija, Austrija, Švedija, Norvegija, Danija tęsia patikrinimus prie savo sienų, Belgija sustabdė sisteminius patikrinimus, žada vykdyti tikslinius policijos tikrinimus.
Mano nuomone, visi šie aspektai kelia rimtą susirūpinimą mūsų bendrų ES išorės sienų apsauga ateityje, taip pat vidaus sienų likimu. Man svarbiausia – kiekvieno Lietuvos žmogaus ir pačios valstybės saugumas, todėl būtina labiau saugoti valstybės sieną ir užtikrinti jos neliečiamumą. Jau šiandien Vyriausybė privalo paruošti konkretų išorinės sienos sustiprinimo planą. Privalu jame numatyti reikalingų lėšų poreikį, konkrečias sienos atkarpas, kurios būtų saugomos pasitelkiant naujausią technologinę įrangą, „fizinės“ sienos ruožus.
Arminas Lydeka, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio kandidatas į teisingumo ministrus