Praėjus pirmajai emocijai reikia pradėti gyventi su nauja Europine realybe. Reikia ir būtina visiems politikams susimąstyti ir pasimokinti iš šio „gero pavyzdžio“. Geras pavyzdys ta prasme, kad politikai visam pasauliui pademonstravo, jog dėl trumpalaikių, populistinių interesų siekimo nemąstoma valstybiškai, strategiškai, nežiūrima į priekį kas nutiks su Europos Sąjunga ar jų nacionaline valstybe, šiuo atveju Jungtine Karalyste.
Tai populistų politikų, valdžios ir visuomenės nesusikalbėjimo darbo rezultatas. Praktiškai net ir pasilikimo šalininkai realiai neatskleidė tikrųjų ES privalumų, nei vienas agituojantis už pasilikimą nesakė, ką realiai Jungtinė Karalystė gauna iš ES, nepripažino, kad kai kurie sprendimai reformuoti sveikatos ar socialinę sistemą ne ES, o nacionalinis reikalas.
Britai tarė savo žodį, tačiau kas realiai įvyko ir vyksta po „Brexit“ dėl ko politikai- populistai neperspėjo žmonių prieš referendumą?
1. Supriešinta Jungtinės Karalystės bendruomenė. Didėja tautinės nesantaikos kurstymas, organizuojami vis nauji ir nauji streikai, kasdien daugėja mitingų, piketų, pasisakančių ir už migrantų iš Rytų Europos siuntimą ir, priešingai, prieš rasizmo ir nacizmo plitimą.
2. Skaldoma pati valstybė. Škotija, Šiaurės Airija sieks kito statuso. Pradedamos neoficialios derybos dėl Škotijos likimo ES ir naujo referendumo dėl Škotijos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės organizavimo. Padaugėjo britų norinčių gauti Airijos pilietybę.
3. Smarkiai nuvertėjo valiuta – svaras sterlingų. Jo kursas prekybos Europoje metu nusmuko iki žemiausio lygio per tris dešimtmečius. Jungtinės Karalystės vertybinių popierių, britų įmonių akcijų tarptautinėse rinkose ryškus nuvertėjimas.
4. Padaugėjo žmogaus teisių pažeidimų, gerokai suaktyvėjo ksenofobija.
Tai ką propagavo išstojimo iš ES šalininkai, britai tikrai nejaus, nei migracijos proceso valdymo, nei sustiprintos sienų apsaugos. Tai nėra ES teisinės kompetencijos ribose. Tai nacionalinės vyriausybės kompetencija.
Kokios laukia perspektyvos? Pagal ES sutarties nuostatas, Jungtinei Karalystei paskelbus apie savo pageidavimą išstoti iš ES, prasideda paralelios derybos dėl išstojimo iš ES bei dėl naujų santykių sąlygų. Šiems susitarimams turės pritarti visi nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas.
Manau, šiuo metu svarbu išlaikyti „sveiką protą“, pasverti interesus, peržiūrėti pozicijas vertinant jas per ES išlikimo ir efektyvumo didinimo prizmę. Šiuo atveju kaip niekada svarbūs taps geografiniai blokai, mums ypatingą svarbą įgaus „Baltic-Nordic“ formatas, nes dėl visų priimamų sprendimų reikės balansuoti, pasiekti, kad visi būtų vienodai (ne)laimingi.
Kilę iššūkiai skatina reformuoti ES, padaryti ją geresnę ir demokratiškesnę, kad būtų pateisinti piliečių lūkesčiai. Pastaraisiais metais įtampa tarp šalių narių bei šalių narių ir institucijų buvo pasiekusi neregėtą mastą. Pasitikėjimas vienas kitais labai mažas. Tikėtis, kad rytoj būsime susiintegravę daugiau, giliau ir plačiau, manau, neįmanoma. Tikriausiai realiausia ieškoti kelių prioritetinių klausimų, kuriuose reikia akivaizdžios pažangos, proveržio. Ta pažanga turi būti ne teorinė ar sunkiai apčiuopiama, bet matoma piliečiams.
Niekas negali paneigti, kad Jungtinė Karalystė persigalvos, bet ko negalima paneigti, negalima ir įrodyti. „Brexit“ gali visai neįvykti. Galutiniame rezultate gali būti pasirašyta ekonominė sutartis tarp Jungtinės Karalystės ir ES, kuri bus artima dabartiniam ekonominiam bendradarbiavimui. Tačiau be išimčių, be išskirtinio Jungtinės Karalystės teisinio statuso ES.
ES politikai tikrai nebus tokie kvaili, kad praleistų progą gerai „pamokyti“ išeinančius. A. Merkel vakar išsakė savo nuomonę: „kaip per skyrybas“ išeinančiam iš namų išimčių ir lengvatų nebus. Išeinant nuo torto nusirinkti vyšnaičių niekam neleis.
Tačiau didžiausia bėda, kad delsimas ir nežinia kainuoja, rinkos gali taip sujautrėti, kad reaguos į kiekvieną politinį pasisakymą ar politinį susitikimą.
Tad sprendimo koks bus sprendimas ar bent jau kada toks sprendimas bus reikia kuo greičiau.