Nemanau, kad Katalonijos nepriklausomybės judėjimas kelia kokią nors grėsmę Europos stabilumui. Kiekviena tauta turi teisę apsispręsti, kokioje politinėje sanklodoje gyventi, kokią valstybės valdymo formą, Konstituciją ar teisinę sistemą turėti. Manau, Katalonijos regiono gyventojai, ilgai gyvenantys demokratinėje Europoje, yra pakankamai nuovokūs, kad priimtų teisingus ir racionalius sprendimus.
Plačiai šiomis dienomis aptariamas judėjimas vardan regiono nepriklausomybės, be abejo, gali turėti šiokių tokių padarinių Europai. Tačiau kur kas didesnių pasekmių nepriklausomos valstybės paskelbimas turėtų pačiai Katalonijai. Ar ji tikrai būtų pajėgi savarankiškai pakelti visą ne tik politinę, bet ir administracinę naštą? Į šiuos klausimus turi būti aiškiai ir be pagražinimų atsakyta.
Be abejo, Katalonijos nė iš tolo negalima lyginti nei su Krymu, nei su Kosovu. Katalonų sprendimui įtakos nedaro joks „didysis“ šeimininkas ar kaimynas, ginkluotosios pajėgos ar tankai. Į tai tiesiogiai nesikiša ir Ispanijos valdžia, nepaisant to, kad valdančiosios politinės jėgos nepritaria referendumo idėjai.
Katalonų apsisprendimas, kad ir koks jis būtų, ir toliau reikštų gyvenimą, kuris neįsivaizduojamas be sąlyčio ir glaudaus bendradarbiavimo su Ispanija. Žinoma, pati apsisprendimo procedūra turėtų vykti teisiškai ir civilizuotai. Jei būtų rengiamas oficialus referendumas, jis turėtų būti laisvas, užtikrinantis aktyvų visos tautos dalyvavimą, vadovaujantis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis.
Vis dėlto tikiu, kad katalonai, įvertinę visus plius ir minusus, liks dabartinėje draugijoje su ispanais.