Lietuva yra viena iš daugiausiai teisės aktų priimanti valstybė Europos Sąjungoje. Vien Teisingumo ministerijos specialistai 2015 metais parengė 318 įstatymų projektų ir 319 Vyriausybės nutarimų projektų. Tokia gausa dažnai reiškia problemas susijusias su teisinio reguliavimo kokybe ir teisės stabilumu. Neretai bet koks atsakymas į visuomenėje iškilusias problemas yra skubotas seno teisės akto taisymas ar naujo teisės akto sukūrimas. Piliečiai turi žinoti, kas yra pasiekta priimant tūkstančius teisės aktų ir kiekvieną teisės aktą atskirai.

Tad būtina keisti teisėkūros sistemą. Esu įsitikinęs, kad konkrečios priemonės ir veiksmai pirmiausia turi būti nukeiptos į teisės aktų kokybiškumą. Būtina pirmenybę teikti teisės aktų kokybei, supaprastinimui, kodifikavimui, dispozityviškumui ir sisteminiam požiūriui, t.y. rengiant ne teisės aktų pakeitimus, bet peržiūrint visą tam tikros srities teisinį reguliavimą.

Kitas svarbus žingsnis – nustatyti procedūras, kurios eliminuotų interesų konfliktus rengiant teisės aktus. Nešališkų ekspertų dalyvavimas ir jų rekomendacijos, visuomenės nuomonių apklausos užtikrintų rengiamų teisės aktų teisinę kokybę, teisėkūros proceso atvirumą, skaidrumą.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad visų pirma būtų išnaudojamos taip vadinamos “soft law” alternatyvos, tai yra rengiami ne impertayvu pagrįsti teisės aktai, bet rekomendacijos, modeliniai teisės aktai, atliekamas teisės aiškinimas, elgesio kodeksai ir pan.

Teisėkūros procesas turi būti grindžiamas žinant tikslų galimą teisės aktų poveikį visuomenei. Reikėtų pasitelkti modernius teisėkūros mechanizmus – kaštų ir naudos analizę, poveikio analizę, tikslų pasiekimo analizę ir pan., patikint tai atlikti nešališkiems ekspertams.

Būtina užtikrinti, kad teisės aktų sukuriama administracinė našta tiek visiems Lietuvos piliečiams, tiek verslui nuosekliai ir reikšmingai mažėtų.

Arminas Lydeka, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Liberalų sąjūdžio kandidatas į teisingumo ministrus