Europos Sąjunga (ES) – piliečių sąjunga, valstybių sąjunga, politinė sąjunga, ekonominė sąjunga, pinigų sąjunga? Teisiškai vertinant – nei viena iš šių sąjungų, idėjiškai – visos šios sąjungos.
ES ekonominės sąjungos esmė yra konvergencija. Valstybių narių konvergencija siekiant ne tik ekonominio augimo ir užimtumo, tačiau dar svarbiau – konvergencija, kaip ES unikalumo, kaip gerovės valstybės ir kaip visuomenių sanglaudos užtikrinimo koncepcija.
Ekonominėje ir pinigų sąjungoje pinigų politika yra centralizuota, bet nereikėtų galvoti, kad visos valstybės narės, naudojančios bendrą valiutą, turėtų būti suniveliuotos ir vykdyti vienodą politiką. Tačiau labai svarbu siekti, kad euro zonos valstybių vykdoma politika būtų patikima.
Efektyviau vykstanti konvergencija, kurią suteiktų labiau integruota Europos ekonominė ir pinigų sąjunga, leistų šios sąjungos darbo rinkai tapti lankstesne ir atsparesne krizėms. Ekonominė krizė parodė, jog dideli socio-ekonominiai skirtumai tarp valstybių narių padarė euro zoną mažiau konkurencingą, stabilią ir labiau pažeidžiamą viešųjų ir privačių įsiskolinimų atžvilgiu. Tad didesnė konvergencija ir euro zonos vidaus rinkos integracija leistų išvengti tokio didelio mąsto sunkumų ateityje.
Pilnai integruota Europos ekonominė ir pinigų sąjunga negalėtų veikti be didesnių fiskalinio stabilizavimo mechanizmų. Dabartinė sistema, paremta Mastrichto kriterijais, negarantuoja valstybių narių subalansuotos fiskalinės politikos, kas sukėlė krizės paplitimą iš vienų valstybių narių į kitas. Kruopštesnis ir labiau integruotas valstybių narių fiskalinės politikos mechanizmas leistų tiek valstybėms narėms tapti labiau atspariomis krizėms, tiek pačiai sąjungai, Europiniu lygiu, greičiau ir adekvačiau reaguoti į kritines situacijas.
Euro zonos atstovavimo atžvilgiu, labiau integruota Europos ekonominė ir pinigų sąjunga leistų euro zonai tapti stipresniu, labiau koordinuotu veikėju tarptautinėse ekonominėse institucijose, tokiose kaip Tarptautinis valiutos fondas ar Pasaulio bankas. Taip būtų todėl, kad dėl savo tolygesnio ekonominio ir finansinio išsivystymo ir efektyviau veikiančio sprendimų priėmimo mechanizmo euro zonai būtų lengviau priimti bendrą poziciją dėl jai aktualių klausimų.
ES piliečių atstovavimo atžvilgiu, integruota ir efektyviai veikianti Ekonominė ir pinigų sąjunga, leistų euro zonai tapti labiau demokratiška ir reprezentatyvia ES piliečiams. Integruota Ekonominė ir pinigų sąjunga skatintų didesnį vaidmenį ekonominės integracijos klausimu priimti ES institucijoms, išrinktoms pačių ES piliečių, konkrečiai Europos parlamentui ir nacionaliniams valstybių narių parlamentams.
Euras yra politinis projektas, tai reiškia, kad jis reikalauja politinės priežiūros ir demokratinės atskaitomybės, kurios šiandien negalime įsivaizduoti be nacionalinių parlamentų įtraukties ir visateisio dalyvavimo sprendimų priėmimo bei parlamentinės kontrolės procese.
Kalbėdami apie Ekonominę ir pinigų sąjungą, kalbame ne apie institucinių galių plėtimą ar ES valdymo sistemos kaitos tendencijas. Kalbame apie žmones – kaip ES priimami sprendimai paveiks mūsų žmones. Kalbam apie politinę atsakomybę ir atskaitomybę.
Taip, mes susiduriame su visiškai naujais iššūkiais, kylančiais tiek ES viduje, tiek išorėje. Todėl būtina siekti, kad visos įgyvendinamos priemonės taptų ilgalaikiu, teisingu ir demokratiškai teisėtu pagrindu ateičiai.
Arminas Lydeka, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio kandidatas į Teisingumo ministrus