APIE MERO TIKSLUS
Posėdis prasidėjo nuo rajono mero veiklos ataskaitos. Rajono vadovas, paklaustas apie pagrindinius savo veiklos tikslus, papasakojo, kad jie yra penki – daugiabučių renovacija, gatvių ir kelių gerinimas, saugios ir kokybiškos ugdymo įstaigų aplinkos sudarymas, socialinės programos kūrimas ir, mūsų nuostabai, investuotojų pritraukimas. Vargu ar po stalčius keliaujančią kvartalinę renovaciją, milijoninės vertės gatvių tiesimą per dirvonuojantį durpyną, darželių tvorų keitimą ar socialinių sprendimų ieškančios darbo grupės darbą galima vadinti strateginiais veiksmais. Tačiau atsiradęs noras ieškoti galimybių privatiems investuotojams nuteikia optimistiškai. Net ir nežiūrint į tai, kad rajono valdžia sieja lūkesčius su Kinijos verslininkais, kurie kažkokiu būdu turėtų atrasti Utenos rajoną. Paklausus kokias priemones rajono vadovas pasitelks sprendžiant Utenos rajono finansines problemas, konkretaus atsakymo taip ir nebuvo sulaukta.
APIE DIREKTORIAUS PASAKAS
Po mero ataskaitos atėjo laikas atsiskaityti už savo veiklą savivaldybės administracijos direktoriui Jonui Slapšinskui. Iškalbingas administracijos direktorius daugiausiai pasakojo apie Aukštakalnio kvartalo renovaciją, kuri kol kas vyksta tiktai planuose.
Kadangi Utenos rajono savivaldybė dažnai išsiskiria savo viešaisiais pirkimais, tai ir šį sykį teko pasiteirauti apie juos. Jei prieš kurį laiką atgaline data nupirktus dovanų kuponus krepšininkėms Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Viktoras Vieversys Kontrolės komiteto nariams įvardino kaip žmogišką klaidą, tai kaip tada su nuo 2000 metų neorganizuojamu viešųjų pirkimų konkursu savivaldybės mobilaus ryšio paslaugoms pirkti? Savivaldybės ūkiui vadovaujantis valdininkas rimtu veidu savivaldybės tarybos narius įtikinėjo, kad niekaip negali nutraukti prieš 15 metų pasirašytos sutarties su mobilaus ryšio operatoriumi. Pridurdamas, kad ne jis tą sutartį pasirašė, leido suprasti, jog šiais laikais dar gali būti sutarčių iki begalybės. Paklausus valdininko apie tai, kokiu pagrindu jis ne kartą pasirašinėjo papildomus susitarimus prie šios sutarties, kas prilygo viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimui, atsakymo išgirsti taip ir nepavyko. Dar prieš kelis metus norėdamas sustabdyti neaiškius valdininkų susitarimus, brangios įrangos įsigijimą ir naudojimą neinventorizavus, kreipiausi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir savivaldybės kontrolieriaus ir audito tarnybą. Tarnyba pasisakė, kad pasirašinėjant susitarimus buvo pažeistas viešųjų pirkimų įstatymas ir rekomendavo savivaldybės administracijai užtikrinti, jog perkant prekes ir paslaugas būtų laikomasi LR įstatymų. Taip pat rekomendavo patraukti atsakomybėm asmenis atsakingus už savivaldybės viešuosius pirkimus. Praėjo keli metai ir rekomendacijos bei raginimai laikytis įstatymų kažkam nepadarė jokio poveikio. Toliau pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymus pasirašinėjami neaiškūs susitarimai, tuo pagrindu leidžiamos dešimtys tūkstančių eurų biudžeto lėšų ir vėliau savivaldybės tarybos nariams viešai pasakojamos pasakos apie 15 metų „nenutraukiamą“ sutartį. Klausimas: kas šį ilgametį rajono politiką verčia taip elgtis?
MAGNETINIO REZONANSO APARATAS VIETOJ DALIES VAIKŲ LIGŲ SKYRIAUS
Utenos rajono savivaldybės tarybos valdančioji dauguma šiandien pritarė, kad nemaža dalis (160 kvadratinių metrų) vaikų ligų skyriaus patalpų dešimčiai metų būtų išnuomota verslininkams teikiantiems magnetinio rezonanso paslaugą. Nors yra praktika tokius įrengimus montuoti mažesnėse bei atskirose patalpose (priestatuose), ligoninės vadovybė nusprendė, kad tokie tyrimai turi būti atliekami netoli mažųjų pacientų.
Šiame posėdyje Utenos ligoninei buvo perduota videoendoskopijos įranga, kuri ir taip 10 metų buvo naudojama Utenos ligoninėje. Posėdyje dalyvavęs ligoninės vadovas Dalius Drunga niekaip negalėjo pasakyti kada paskutinį kartą buvo naudota ši įranga. Nors ji po 10 metų naudojimo formaliai laikoma nusidėvėjusia, pasak ligoninės gydytojų, per 10 metų ji naudota vos kelis kartus. Panašiai ir su naujuoju operaciniu stalu, kurį ligoninės prašymu už 30 000 eurų nupirko Utenos rajono savivaldybė. Kaip gydytojai sako, kol operuojami pacientai ant sulūžusio stalo, naujai nupirktas stalas dėl neatitikimų stovi koridoriuje. Tuo pačiu metu, kai brangi įranga beveik nenaudojama, ypač dažnai naudojama echoskopijos įranga yra su defektais. Pasak ligoninės gydytojų, darant echoskopinius tyrimus ekrane matomi dryžiai, kurie kelia tiesioginį pavojų tyrimo kokybei. Keisčiausia tai, kad ši problema tęsiasi ne pirmi metai. Atrodytų kas gali būti svarbiau už pacientams atliekamų tyrimų kokybę ir su tuo susijusią jų sveikatą, tačiau matyt yra „svarbesnių“ dalykų. Norėtųsi įstaigos vadovui palinkėti šių problemų sprendimui tokio pat iniciatyvumo, koks buvo ieškant naujo, valdiško automobilio. O problemų yra pakankamai ne tik dėl įrangos, bet ir dėl kolektyvu, kuris po truputį palieka ligoninę.
ĮKURTA DAR VIENA ĮSTAIGA
Utenos rajone įvairiais projektais rūpinasi net keturios atskiros įstaigos, tačiau buvo nuspręsta įkurti dar vieną, kuri per kelis metus turėtų pritraukti į Utenos rajoną apie milijono vertės projektų. Naujai viešajai įstaigai ėmėsi vadovauti nesenai į pensiją išėjęs buvęs savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėjas. Kol kas šią įstaigą turės išlaikyti Utenos rajono mokesčių mokėtojai. Tikėkimės, kad rezultatus pamatysime artimiausiu metu.
APIE MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKĄ
Šiame posėdyje turėjęs pasirodyti Utenos rajono mokyklų pertvarkos planas atidėtas tolimesniems posėdžiams. Savivaldybės valdininkai turės progą dar kartą pergalvoti savo planus dėl taupymo ugdymo įstaigų sąskaita.
PREKYBOS CENTRAS UŽ LANGO
Posėdyje buvo pritarta prekybos centrų išdėstymo schemai. Buvo gautas Smėlio gatvės gyventojų prašymas ir pastabos dėl to, kad planuojamas LIDL prekybos centras gali būti per arti gyvenamųjų namų. Kitaip pasakius, namų pirmojo ir antro aukšto gyventojai matytų sieną. Pasiteiravus šio prekybos centro atstovų ar jie atsižvelgs į gyventojų prašymą parengti alternatyvius siūlymus, šie pažadėjo tai padaryti projektavimo metu. Tačiau atstovai nepamiršo pastebėti, kad sklypas susideda iš daugiabučių namų kaimynystės, kūdros, durpių ir aukštos įtampos stulpų. Ir pasirink gi tokį keistą sklypą 3000 kvadratinių metrų parduotuvei…
ARGUMENTUOTA KRITIKA DUODA REZULTATĄ
Prieš pora mėnesių buvo aprašytas atvejis, kai potencialiems investuotojams į Dauniškio ežero pramogas, nepavyko susikalbėti su Utenos rajono savivaldybe. Šiame posėdyje buvo patvirtintos naujos prekybos ir paslaugų teikimo Utenos rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklės. Šios taisyklės nuo šiol sudarys galimybes investicijoms prie Dauniškio ežero.
IŠGIRSTAS LIBERALŲ BALSAS
Kelis metus liberalų kartotas siūlymas panaudoti savivaldybės nenaudojamus ar nereikalingus žemės sklypus pradeda duoti rezultatus. Šiame posėdyje vienbalsiai buvo pritarta kreipimusi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypų suformavimo. Pirmasis kreipimasis apims žemės sklypus (17 hektarų) pramonės rajone. Sudarius galimybes sklypai bus pasiūlyti verslui privatizuoti arba investuoti. Liberalai, pasidžiaugę tokia iniciatyva, paprašė nepamiršti gerokai didesnių plotų pačiame mieste, kurie taip pat turėtų būti pritaikyti verslui ir investicijoms.
„GERIAUSIA DEMOKRATIJOS FORMULĖ – DIKTATŪRA“
Gavus Vyriausios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijas buvo nuspręsta inicijuoti savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Nors prieš kelis mėnesius, po ilgų svarstymų, buvo patvirtintos savivaldybės tarybos veiklos taisyklės, rajono meras pasiūlė peržiūrėti ir jas. Pasiteiravus ar tai nebus dar vienas bandymas sumažinti tarybos narių teises (kaip Baltarusijoje), rajono mero pavaduotojas atstovaujantis Lietuvos laisvės sąjungą trumpai atsakė – „geriausia demokratijos formulė – diktatūra“. Štai tau ir laisvė.
ETIKOS KOMISIJĄ Į TEISMĄ
Utenos rajono savivaldybės milijoninius projektus mėgstantis verslininkas Liuonius Purvinis sugalvojo, kaip išvengti bent jau laikinam viešo atsiprašymo. Savivaldybės tarybos narys pasitelkęs advokatų kontorą Utenos rajono savivaldybės Etikos komisiją pasiuntė į teismą. Etikos komisijos nariai kraipė pečius dėl tokio politiko sprendimo, nes to turbūt Utenos istorijoje dar nėra buvę. Juo labiau žinant tai, kad dėl „purvu pasidrabsčiusio“ ilgamečio politiko sprendimą komisija priėmė vienbalsiai. Komisija, kurią sudaro ir šio politiko politiniai bendražygiai. Prisimenant pastarojo teismus dėl galimo ES lėšų grobstymo, kurie trūko ilgus metus, norisi palinkėti komisijai tvirtybės. Tuo tarpu liberalai pažada šio klausimo nepalikti bei įrodyti, kad net ir tokiems verslininkams dalyvaujantiems rajono politikoje galioja vienodi standartai.
TAI KIEK GI IŠ TIESŲ KAINAVO TAURAPILIO PASTATO REMONTAS?
Paskutinis klausimas turbūt sukėlė daugiausiai emocijų ir juoko, nes Utenos verslo informacijos vadovė pristatydama kūrybinių industrijų centro (Taurapilio) veiklos ataskaitą įsijautusi pradėjo „mokyti“ savivaldybės tarybos narius. Daugiausiai kilo diskusijų dėl šios įstaigos pajamų ir rezidentų veiklos. Vieni rezidentai (Kino namai ir ECHO dance) kainomis patenkinti, kiti (ansamblis Vieversa) – ne, nes pajamos iš veiklos yra per mažos. Į siūlymus diferencijuoti įkainius rezidentams vadovė atkirto pasisakydama apie pastato remonto sąmatas. Užsiminus, kad kino teatras gauna daugiausiai pajamų, pabrėžė, kad kino teatro Utenoje nėra, yra tik kūrybinių industrijų centras. Kadangi vadovė pabrėžė, kad pusė 12 000 000 milijonų litų vertės projekto sudarė PVM, įranga ir baldai, būtina uteniškiams pateikti tikslius skaičius, kuriuos pateikė šio projekto įgyvendintojas Utenos verslo informacijos centras.
Bendra statybos rangos darbų kaina su technologine įranga (santechnika, šildymas, elektros įranga, dalis salių įrangos ir kt.) ir statybos technologinės priežiūros paslaugomis sudarė 2 711 997,98 eurų be PVM. Taip pat įsigyta įranga – programinė įranga – 4712 eurų be PVM, baldai – 89 962 eurų be PVM, kompiuterinė įranga – 55 631 eurų be PVM, kita įranga – 96 855 eurų be PVM, viso įrangos už 247 161 eurų be PVM.
Taigi, projekto kaina siekia 2 711 997 + 247 161 = 2 959 158 eurų BE PVM. Pridėjus PVM gautųsi 3 580 581 euras. Kadangi buvo susigrąžintas PVM, 10 metų nebus galima nieko kito šiame pastate daryti, kaip tik užsiimti kūrybine industrija. Kadangi objektas pelno neneša, tai visą tą laiką mokesčių mokėtojams teks šį pastatą išlaikyti.
Pastatas yra 1600 kvadratinių metrų ploto. Remiantis Utenos verslo informacijos pateikta informacija matyti, kad rezidentai veiklą vystys 1000 kvadratinių metrų. Kitaip pasakius, 600 kvadratinių metrų yra pagalbinės ir kitos patalpos. Padalinus projekto vertę (be atskiros įrangos ir baldų kainos) iš 1600 kvadratinių metrų išeina beveik 1700 eurų už 1 kvadratinio metro remonto kainą, pridėjus PVM gautųsi virš 2000 eurų. Reiktų padauginti savo būsto plotą iš tokio įkainio ir įsivaizduoti kaip galima būtų įrengti tą būstą ir kokias technologijas įsigyti. Klausimas: ar galime vadinti tokį pastatą pigiu?
Vadovei palinkėčiau susitelkti ties darbu, o ne pamokslais, nes tokios didžiulės vertės objektas per visą vasario mėnesį atnešė vos 62 eurus pajamų iš renginių ir 1710 eurų pajamų iš rezidentų.