Prieš kelioliką metų daugelis turbūt sunkiai įsivaizdavo, kad pervedinėsime pinigus, apmokėsime sąskaitas internetu. Lygiai taip pat mažai kas būtų patikėjęs, kad užteks paliesti telefono ekraną, vietoj to, kad spaudytume mygtukus. Laikai keičiasi. Neišvengiamai prisitaikome prie pokyčių, kurie, beje, dažnai turi ir praktinės naudos – padaro mūsų gyvenimą patogesnį.

Žmonių dalyvavimas politikoje, politiniuose sprendimuose irgi privalo tapti patogesnis. Šauni naujiena ta, kad Europos Parlamentas (EP) savo nutarimu nubrėžė aiškią kryptį – visose ES šalyse reikia įtvirtinti internetinio balsavimo galimybę. Pats Europos Parlamentas supranta, kad laikas keisti jau atgyvenusį EP rinkimų įstatymą.

Lietuvoje irgi metas pereiti nuo kalbų prie darbų. Kalbant apie internetinio balsavimo įteisinimą, Seime būta ne vienos iniciatyvos, tačiau visos jos atsimušė į pokyčių nenorinčiųjų sieną. Žinoma, čia suveikė ir kai kurių politinių jėgų pragmatiniai išskaičiavimai, baimė netekti dalies rinkėjų paramos.

Tačiau paties balsavimo internetu reikia ne politikams, ne liberalams ar dar kokiai nors partijai. Tas būtina žmonėms, Lietuvoje ir ne tik mūsų šalyje gyvenantiems piliečiams, iš kurių rinkimuose savo politinę valią dabar išreiškia vos keli procentai.

Ne veltui Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) aiškiai remia elektroninio balsavimo idėją. Nebeginčijama, kad tai yra būtinas žingsnis link didesnės Lietuvos, kaip, beje, ir link pilietybės išsaugojimo apskritai, dvigubos pilietybės klausimo sprendimo.

Kokia prasmė atidėlioti ar priešintis sprendimams, kurie neišvengiamai bus padaryti jeigu ne šiemet, tai po kelių ar keliolikos metų? Šiame globaliame pasaulyje visada laimi tie, kurie būna pirmi. Pirmi Europoje jau nebūsime, bet dar tikrai galime išvengti „garbės“ būti tarp paskutiniųjų.