Kiekvienas iš mūsų gyvename kažkurioje savivaldybėje ir būtent čia prasideda mūsų tiesioginis ryšys su valdžia, valstybe ir demokratija. Santykis su savivalda žmogui suteikia teisę dalyvauti šalies valdyme, daryti įtaką įvairiems sprendimams, reikalauti atsakomybės. Tuo pačiu būtent savivalda yra atsakinga už daugelį viešųjų paslaugų, regiono plėtrą bei žmonių norą gyventi tame regione.
„Tam, kad savivalda galėtų įgyvendinti šiuos siekius, reikalinga valstybės parama, kuri įtvirtintų laisvę veikti savarankiškai ir taip, kaip numato pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija“, – sako Edita Rudelienė, Trakų rajono merė, Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja. Pažymėdama, kad šiuo metu savivaldai ypatingai trūksta tokio savarankiškumo, nors būtent ji geriausiai žino vietos žmonių poreikius.
Receptas, kaip įgalinti savivaldą veikti
Liberalų sąjūdis pastebi, kad per pastaruosius 8 metus savivalda ne savarankiškėjo, o atvirkščiai – buvo užkrauta pertekline biurokratija, tapo uždaresnė ir ne tokia skaidri.
„Tai susiklostė dėl paprastų priežasčių: centrinė valdžia vangiai vykdo regioninę politiką, menkai bendradarbiauja su savivaldybėmis ir joje veikiančiomis bendruomenėmis, vietos verslu ir pan.“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas Simonas Kairys.
Jo teigimu, liberalai žino kaip įgalinti savivaldą veikti ir atsiskleisti. Pirmiausia –pašalinant funkcijų dubliavimą tarp valstybės ir savivaldybės įstaigų. Dalį jų perduodant savivaldybėms, taip sumažinant biurokratinę naštą. Taip pat stiprinant pačios savivaldos valdymą per seniūnijas, kurių veikloje turi dalyvauti ir bendruomenės.
„Savivaldybės gali pačios puikiai tvarkytis ir spręsti žemės, užimtumo, teritorijų planavimo ir statybų, viešosios tvarkos, apleisto nekilnojamojo turto ir kitas problemas“, – įsitikinęs S. Kairys.
Kiek sumoki į biudžetą – tiek ir turi gauti
Tiesa, tai veiks tik tokiu atveju, jei savivalda bus skatinama. Todėl liberalais numato sukurti ir didesnę laisvę savivaldai disponuoti finansais bei mokesčiais.
„Būtina savivaldybės gyventojams suteikti galimybę spręsti, kaip panaudoti dalį surinktų mokesčių, kokius darbus savivaldoje apirmiausia reikia atlikti: sutvarkyti kelią, įrengti vaikų žaidimo aikštelę ar suremontuoti stadioną. Ar sukurti paramos fondą vietos verslui, pradedantiems verslininkams“, – sako Andrius Bagdonas, Neringos tarybos narys, Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas.
Liberalų sąjūdžio programoje numatoma peržiūrėti ir tobulinti Gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo savivaldybėms metodiką, siekiant užtikrinti, kad sumokami mokesčiai ir gaunami asignavimai būtų adekvatūs. „Tokiu būdu sukurta konkurencija tarpusavyje skatintų savivaldybes siekti daugiau ir geresnių darbo vietų“, – pabrėžia Trakų merė E. Rudelienė.
S. Kairys teigia, kad savivaldybės galėtų pasinaudoti kitų šalių praktika leisti savo obligacijas ir susikurti alternatyvų šaltinį finansuoti investicinius projektus bei užtikrinti kitus poreikius.
Svarbus ne tik žmonių, bet ir savivaldybių verslumas
A. Bagdonas atkreipia dėmesį, kad mes mokome jaunuolius verslumo mokyklose ir universitetuose, tačiau apleidžiame šią mintį vos tik atsisukę į savivaldą.
„Daugelį savivaldybių įmonių darbų liberalai patikėtų verslui. Būtina skatinti pasitikėjimą privačiu sektoriumi. Tik taip žmonės jaus prasmę likti gimtajame mieste, grįžti į ji po mokslų ar emigracijoje įgavus patirties“, – paaiškina jis.
„Savivaldybės yra tiesiog įklimpusios į biurokratinį liūną, kuris per tam tikrą reguliavimą klampina net ir jų skolinimosi galimybes. Todėl daugelis savivaldybių negali pasiskolinti pinigų rinkoje svarbiems projektams net ir nulinėmis palūkanomis“, – priduria S. Kairys.
Paradoksalu, bet Lietuvoje jau susiklostė tokia situacija, kad skolų neturinčios savivaldybės apskritai neturi galimybių skolintis. „Galimybė gauti papildomų pinigų yra ir galimybė įgyvendinti šiai dienai reikalingus projektus: statyti ir tvarkyti vaikų darželius, švietimo įstaigas, sukurti daugiau kultūros paslaugų ir išvystyti infrastruktūrą savivaldybėje. Reta savivaldybė turi tiek pinigų, kad galėtų realizuoti minėtus projektus, nes jie kainuoja milijonus“, – sako E. Rudelienė, pabrėždama, kad liberalai pasisako už savivaldybių verslumo skatinimą.
Liberalų programos fokuse – ir e. rinkimai
Pastarojo meto situacija parodė, kiek svarbu tai, apie ką metų metus kalbėjo ir ko siekė liberalai: tai – e. demokratijos procesų diegimas.
„Skaitmeninėmis technologijomis grįstos paslaugos – ne tik varomoji jėga, bet ir būtinybė tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Liberalai turi aiškų ir nuoseklų planą, kaip įdiegti šias paslaugas valstybėje: pradėtume nuo seniūnaičių e. rinkimų, vėliau tokiu būdu galėtume rinkti savivaldybės tarybas. Netgi klausti žmonių nuomonės vienu ar kitu svarbiu klausimu. Žinoma, įvertinus visas galimas rizikas ir grėsmes“, – teigia A. Bagdonas.
Per e. demokratijos procesus, su itin stipria duomenų apsauga, liberalai planuoja ne tik organizuoti rinkimus, bet ir įtraukti į valstybės klausimus aktyvius piliečius, plėtoti kitas pilietines ir demokratines iniciatyvas.
„Lietuva yra nedidelė, kompaktiška valstybė, todėl pasitelkę įvairius išmaniuosius informacinių technologijų sprendimus, galime daug laimėti ir tapti puikiu demokratijos pavyzdžiu kitoms šalims“, – sako S. Kairys.
Jam pritardamas A. Bagdonas priduria, kad tokį puikų pavyzdį jau dabar demonstruoja septyni Liberalų sąjūdžiui priklausantys Trakų, Elektrėnų, Tauragės, Pagėgių, Rietavo, Plungės ir Joniškio merai. „Atėjo laikas prisidėti prie geresnio žmonių gyvenimo nacionaliniu mastu ir kurti tikrą galimybių Lietuvą“, – reziumavo jis.