Nuo birželio 20 d. svečiams, atvykstantiems į Kuršių neriją, tenka dvigubai paploninti piniginę, mat vietos politikai mokestį atvykstantiems lengvuoju automobiliu padidino iki 20 eurų. Neringą valdantys socialdemokratai deklaruoja, kad pagrindinis mokesčio didinimo tikslas – sumažinti vis didėjančius automobilių srautus ir tokiu būdu papildyti miesto biudžetą, kurio neužtenka miesto tvarkymui.
Aš bei kiti liberalai savivaldybės taryboje nepritarėme nuolatiniam mokesčio didinimui, kuris per keletą metų padidėjo beveik keturis kartus nuo 20 litų iki 20 eurų. Manau, kad patys neatlygintinai keldamiesi keltu visų Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita neturime jokios moralinės teisės nepagrįstai didinti įvažiavimo mokesčio ir spręsti, kokias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai yra laukiami Kuršių nerijoje, o kokias – ne.
Neringoje nuolatos didinami mokesčiai ir kalbama apie transporto srautų mažinimą, tačiau tuo pat metu Seime inicijuojamos įstatymo pataisos, kurios leis Neringoje deklaravus gyvenamąją vietą neatlygintinai keltis keltu ne tik lengvuoju automobiliu, tačiau ir sunkiuoju transportu, sunkvežimiais bei autobusais. Ar tokiu būdu tikrai siekiama mažinti automobilių srautus, ar tiesiog norima pasipelnyti didinant mokesčius atvykstantiems miesto svečiams?
Peržvelgus bendrovės “Smiltynės perkėla” viešai skelbiamus duomenis aiškiai matosi, kad per keletą pastarųjų metų automobilių srautai į Neringą tik mažėjo. Jei 2013 m. į Kuršių neriją buvo perkelta virš 650 000 transporto priemonių, tai 2014 m. šis skaičius sumažėjo daugiau nei 13 000. Nežymus perkeltų transporto priemonių skaičių mažėjimas pastebimas ir 2015 m. – perkelta 23 transporto priemonėmis mažiau nei ankstesniais metais.
Niekam ne paslaptis, kad Neringoje kiekvienais metais mažėja nuolatinių gyventojų, tačiau, perkėlos duomenimis, kiekvienais metais daugėja neatlygintinai perkeliamų automobilių skaičius. Jei 2013 m. neatlygintinai buvo perkeltos daugiau nei 220 000 transporto priemonių, tai 2014 m. buvo perkelta beveik 5000 transporto priemonėmis daugiau. Dar didesnis srautų didėjimas pastebimas 2015 m., kuriais nemokamai buvo perkelta beveik 20 000 transporto priemonių daugiau nei ankstesniais metais.
Analizuojant šiuos duomenis galima teigti, kad nuo 2013 m. atvykstančių į Kuršių neriją transporto priemonių skaičius nedidėjo, tačiau ženkliai didėjo nemokamai besikeliančių transporto priemonių, kurios net tik keliasi keltu visų Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita, bet ir nemoka vietinės rinkliavos mokesčio. Šiame kontekste deklaracijos, kad rūpinamasi ekologija bei siekiama sumažinti transporto priemonių skaičius skamba neįtikinamai, nes nutylima apie vis didėjančius transporto priemonių srautus, kurie atvyksta nemokamai.
Praėjęs ilgasis Joninių savaitgalis tik išryškino įsisenėjusias automobilių parkavimo ir viešojo transporto trūkumo problemas, su kuriomis susiduria ne tik atvykstantys miesto svečiai, bet ir vietos gyventojai. Kiemai užkimšti automobiliais, gyvenvietėse nekursuoja viešojo transporto autobusai. Teiginiai, jog padvigubinus vietinės rinkliavos mokestį savaime išsispręs šios įsisenėjusios problemos taip ir lieka tik populistiniais šūkiais.