Z. Kukuraitienė. Apie rinkodarą ir dar kai ką

2016-02-18 / Panevėžio miesto skyrius
Z. Kukuraitienė. Apie rinkodarą ir dar kai ką

Nesu įtarus žmogus, tačiau kartais, išgirdusi nepamatuotą pyktį ir nenorą išgirsti, kodėl siūlomas vienas ar kitas sprendimas, net pagrįstas moksliniais argumentais, imi abejoti pykstančio žmogaus kompetencija ir sveiku protu. Ilgai svarsčiau: ar reikia išsakyti viešai tai, ką iš savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos išgirdome Švietimo, mokslo komitete svarstydami 2016 m. biudžetą. Bet nusprendžiau, kad rinkėjas turi žinoti, nes kitaip ims ir patikės, kad valdžioje esantys yra genialūs.

Drįstu pasakyti, kad šiųmetinis biudžetas sudarytas labai neprofesionaliai. Pabandyta Tarybos narius ir miestiečius supainioti tarp sąvokų, skaičių bei užliūliuoti gražiuose programų aprašymuose.

Viena 2015 m. programa pavadinta visiškai keistai „Rinkodaros, turizmo ir viešųjų ryšių programa“. Savo abejones išsakiau ir pasiūliau pataisyti, kad neatrodytume visiški neišmanėliai, ką reiškia pats žodis RINKODARA. Iš diskusijos su administracijos direktoriumi, tapo aišku, kad žmogus ne tik kad nesupranta žodžio reikšmės, bet ir apskritai, kam kuriama tokia programa, ir ko ja siekiama.

Primenu, kad rinkodara yra pardavimo strategijos organizavimas ir vykdymas. Tai paprasta ir elementaru. Kai programa pavadinama „Rinkodaros ir viešųjų ryšių“ dar galima patylėti, tačiau kai prikabinamas ir turizmas – jau tylėti nevalia. Rinkodara reikalinga ne tik turizmo sričiai, bet ir visoms kitoms lygiai taip pat.

Juolab kad „Rinkodaros, turizmo ir viešųjų ryšių programa“ savo tikslu paskelbia: „Panevėžio, kaip regiono lyderio, įvaizdžio formavimas“. Nagrinėjant ją toliau, kyla dar įdomesnės mintys. Šiam tikslui pasiekti pagrindinis dalykas – „Cido“ arenos koncesijos mokestis, kuris sudaro 596,3 tūkst. eurų. Nebenoriu nieko sakyti apie koncesijos mokestį. Jis toks yra ir čia mes galime daugžodžiauti apie jo dydį ir kitus dalykus, tačiau kol sudaryta sutartis nesibaigs, vargu ar ką nepakeisi.

Sutartis yra dokumentas ir privalome sutartinius įsipareigojimus vykdyti, kad ir kaip tai mums nepatinka ar atrodo neteisinga. Tačiau ką bendro turi „Cido“ arenos koncesija su kitais šios programos komponentais?

Pasiūlius biudžeto programos sudarytojams pataisyti pavadinimą ir turizmą atskirti nuo rinkodaros bei turizmo paslaugoms pirkti padidinti lėšas, o sumažinti informacijos sklaidai, o tiksliau savireklamai, administracijos direktorius įsisiautėjo. Nei aš, nei, manau, kiti komiteto nariai nesuprato, kas sukėlė tokią Tomui Juknos emocijų audrą.

Tiksliai pakartoti nesugebėsiu, tačiau jis užkaitęs pagąsdino, kaip jis imsiąs ir nenumatysiąs lėšų turizmo paslaugoms pirkti, ir energingai pasakojo apie kažkokius lankstinukus ant stalo ir rajono savivaldybės reklamą. Pabandžiau sureaguoti taikiai pasakydama, kad lankstukai ant stalo yra atgyvena ir yra veiksmingesnių, pigesnių bei šiuolaikiškesnių priemonių, bet tuo T. Jukną visiškai įsiutinau.

Esu įsitikinusi, kad Panevėžiui, išsikėlusiam ambicingą regiono lyderio tikslą, niekaip nepavyks to padaryti su tokiomis samdomo direktoriaus ambicijomis ir už 26 tūkst. eurų. Net kelis kartus mažesnės savivaldybės numato didesnes lėšas. Taigi patariau direktoriui pačiam pasinaudoti galimybe pasimokyti vadybos iš 19,2 tūkst. eurų, pasiskirtų 2016 m. biudžete administracijos kvalifikacijai kelti.

Visi turime tobulėti ir mokytis, nes gyvenimas nestovi vietoje, tačiau administracijos direktorius su tokiu menkučiu vadybinės patirties bagažu, privalo mokytis mažų mažiausiai su tokiu pat įkvėpimu, su kokiu aiškino apie popierinio lankstuko svarbą turizmui.

liberalus