Danielius Šaltis – Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas. Jo noras pažinti Tarybos nario veiklą, analizuoti politikų darbą paskatino parašyti man laišką. Danieliui pasiūliau apžvelgti mero šimto dienų veiklą. Tai jo savarankiškas darbas. Džiaugiuosi, kad jis sugebėjo įžvelgti dalykus, kurių mes kartais nebepastebime. Tikiuosi, kad šio jauno, aktyvaus žmogaus analizė bus paskata visiems Tarybos nariams būti atidesniais ir reiklesniais sau.
Zita Kukuraitienė, Tarybos narė (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)
Danielius Šaltis Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas
ŠIMTAS MERO DIENŲ: AR PAŽADAMS LEMTA IŠSIPILDYTI?
Jau praėjo šimtas dienų nuo paskutiniųjų savivaldos rinkimų. Šie rinkimai įeis į Lietuvos istoriją ne tik dėl to, jog jie buvo pirmieji, kai buvo tiesiogiai renkami merai, bet ir dėl to, jog keturis iš šešių didžiausių Lietuvos miestų pradėjo valdyti visuomeniniai komitetai.Panevėžys – vienas iš jų, kadangi čia daugiausiai Taryboje mandatų (beveik trečdalį) gavo visuomeninis rinkimų sąrašas „Povilas Urbšys už sąrašą Kartu“(toliau – „Kartu“), o Panevėžio miesto meru buvo išrinktas to paties komiteto atstovas Rytis Mykolas Račkauskas. Šimtas dienų – tai pakankamas laiko tarpas,kad būtų galima aptarti pradėtus Tarybos darbus bei kaip jie yra susiję su rinkiminės kampanijos pažadais. Tiesos labui reikia pasakyti, kad šimto dienų maža veiklai įvertinti, tačiau įžvelgti tendencijas – galima.
Ką deklaravo rinkėjams sąrašas “kartu”, norėdamas pakliūti į miesto Tarybą?
Dar ir šiandien, atsivertus „Kartu“ internetinį puslapį, skaitome visuomeninio komiteto deklaraciją. Joje skelbiama, kad „valdžia atsitvėrė nebaudžiamumo siena nuo ją išrinkusių piliečių. Ji dirba ne šalies gerovei, bet grupuočių interesams, o politika apsiriboja tik populistiniu politikavimu ir veiklos imitavimu, o kaip panacėją nuo šito blogio siūloma „burtis kartu,susitelkti ir keisti Lietuvos valstybę taip, kad politikai dirbtų tautai, o nesau. Turime išlaisvinti žmones iš partinių interesų“.
Deklaracijos esmė, – valdžia yra korumpuota ir neefektyvi, o „Kartu“ tikslas yra tai pakeisti. Be „išlaisvinimo“iš partinių interesų, „Kartu“ kaip vieną iš problemų išskyrė biudžeto vykdymą, kuris,jų manymu, panaudojamas neefektyviai.
Savo pirmoje kalboje meras R. M. Račkauskas užsibrėžė imtis keturių pagrindinių veiklos krypčių: „realiai veikianti savivalda, stipri ir motyvuota bendruomenė,aktyvus darbas su investuotojais, jaunimo įtraukimas į miesto gyvenimą”.Tikslai dideli, tačiau pirmosios darbo savaitės parodė, kad deklaruoti ir pakalbėti yra gerokai paprasčiau nei visa tai įgyvendinti. Prisiminus, kaip sunkiai sekėsi formuoti valdančiąją daugumą, neatrodo, kad kiti darbai vyktų lengviau.
Kas įvyko per pastarąsias šimtą dienų? Viena,kuo reikėtų pasidžiaugti, kad merui ir jo komandai pavyko sukurti Bendruomenių,visuomeninių organizacijų ir jaunimo reikalų komitetą, kuris galbūt įgyvendins jaunų žmonių lūkesčius.
Kokių dar džiuginančių dalykų įvyko per šimtą svarbių dienų?
Peržvelgus mero veiklą, kliūva tiesiog sunkiai besuskaičiuojamų jo susitikimų skaičius: su verslo, sporto, vidaus tarnybų ir dar dešimčia kitų organizacijų atstovų, įvairiausių sričių žmonėmis. Tiesiog girdžiu, kaip Jūs klausiate: „O kas čia blogo, kad meras susitinka?” Bloga gal ir nieko, tačiau keista, kad meras dažniausiai susitinka vienas, tarsi puikiai išmanytų visas sritis. Gerai dar, jei pasikviečia vicemerą, ar administracijos direktorių. Bet ir jie naujokai. Susidaro įspūdis, kad meras nepasitiki komanda, kurią atvedė į valdžią ir ėmė vadovauti. Taigi logiška, kad kyla abejonių, ar susitikimai turi praktinės-realizuojamos naudos, ar viskas taip ir liks „bendradarbiavimo ir planų kūrimo“ lygmenyje, kurį visad akcentuoja Ryšių su visuomene skyrius,pateikdamas susitikimų apžvalgą.
Rinkiminės kampanijos metu buvo kalbama apie biudžeto problemas – jo neskaidrų vykdymą. Visgi, kokie pokyčiai padaryti Panevėžio miesto biudžete, stojus prie miesto vairo naujam merui? Deja, bet pokyčių nepadaryta jokių, o dabartinė dauguma važiuoja praėjusios kadencijos nutiestomis vėžėmis. Gal tos vėžės ne tokios ir buvo prastos, jei net Lietuvos Laisvosios rinkos instituto kasmet atliekamo savivaldybių indekso skaičiavimo Panevėžio biudžeto valdymas bei biudžeto administravimas yra vienas geriausių tarp miestų savivaldybių. Ir tai tikrai dar ne judėjimo “Kartu” nuopelnas.
Rinkiminės kampanijos metu deklaruotos ambicijos keisti tvarką miesto savivaldybėje gali likti tik tuščiu pažadu,juolab, kad per 100 valdymo dienų nepavyko suformuluoti tikslų ir uždavinių.Tai padaryti nebus paprasta, nes valdančioji dauguma ir yra ta pati buvusioji(su menkais pakeitimais), kritikuota ir koneveikta rinkiminės kampanijos metu visuomeninio judėjimo “Kartu”. Tam, kad būtų paprasčiau, priminsiu, kas priklauso dabartinei Tarybos daugumai: visuomeninio komiteto „Kartu“ frakcija, Darbo partijos frakcija, Jungtinė komiteto “Mums svarbu” ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, Socialdemokratų frakcija ir dar Nepartinių konservatorių ir krikščionių frakcija (Kas čia per darinys? Tai jau galėtų būti atskira rašinio tema).
Pagrindinė priežastis, dėl ko šitą daugumą galima laikyti „keista“ kyla iš daugumos pareiškimo, kuriame teigiama, jog „dėl praėjusios kadencijos Tarybos ir administracijos vadovų nekompetencijos ir neveiklumo prioritetiniai Panevėžio miesto projektai gali žlugti“ ir kad „savo veikloje kategoriškai atsiribojame nuo galimai nusikalstamos veikos – ar ji būtų padaryta tyčia, ar dėl nekompetencijos. Taip pat atsiribojame nuo galimai asmeninių interesų padiktuotų sprendimų“.Nepriklausomai kiek problemos buvo kritinės ir kiek dėl jų tikrai kalta buvusi dauguma, esminis dalykas yra tas, kad dabartinėje valdančiojoje daugumoje yra devyni asmenys, kurie buvo Tarybos nariais praeitos Tarybos kadencijoje. Išvada paprasta – dabartinė dauguma atsiribojo nuo veiklos ir darbų, kuriuos darė žmonės, dirbantys mero suburtoje komandoje. Ar tai įmanoma? Ar tai “Kartu”pareikšdami yra sąžiningi patys sau, jau nekalbant apie rinkėjus.
100 dienų yra trumpas laiko tarpas, bet tiek gali pakakti, kad būtų galima pradėti daryti žadėtus pokyčius.Juk tik dėl tų žadėtų pokyčių panevėžiečiai ir suteikė „Kartu“ mandatą.
Būtina pabrėžti, kad nė viena ligšiolinė dauguma sau neleido tokio komforto – du brangius mėnesius skirti postų dalyboms., nepaliekant vietos Tarybos posėdžiuose svarbiems, aktualiems miesto ūkio klausimams. Tik trečiąjį darbo mėnesį Tarybos posėdžiui pateikti darbiniai miestui svarbūs klausimai. Būtent paskutiniajame posėdyje jau galima matyti įprastą Tarybos veiklą, Tai būtų dariusi bet kuri kita dauguma, tik gal jai nebūtų prireikę tiek daug laiko? Tad atsakymas į užduotą klausimą: „Kas pasikeitė Panevėžyje valdant visuomeniniam komitetui?“ Tiksliausias atsakymas būtų – nepasikeitė niekas, o žadėtos abstrakcijos vis dar lieka abstrakcijomis.
Danielius Šaltis
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas