Taip gydymo įstaigų koridoriuose turbūt kažkaip savaime įsikalame sau į galvas suvokimą apie kyšio būtinybę, kuo didesnę jo materialinę išraišką (ir su dešros rieste ar „Vilniaus pergalės“ dėžute čia mažai ką tepasieksi), ir tai yra visiškai rimta ir natūralu. Juk sergantis žmogus ypatingai pažeidžiamas, jo psichika tuo metu pasiruošusi priimti bet kokią informaciją, kad tik padėtų išgyti. Paprastai kalbant, čia susiformuoja korupcijos suvokimo sveikatos sistemoje indeksas. Tuomet bandome duoti kyšį. Neduokdie, medikas jį priima! Dar labiau neduokdie, jai sėkmingai davus kyšį pasirodo, kad mumis ar mūsų artimuoju rūpinamasi nepakankamai, – korupcijos burbulas padidėja keliskart. Taip ir sukamės tame burbule, kurio variklis – mūsų pyktis ant to, ką patys ir sukūrėme. Tampame panašūs į voveraites uždarame rate, kurios bėgdamos suka ratą.
Asmeniškai susidurti su kyšio mokėjimo sistema medikams neteko, ir daugelis turbūt pašieptų, kad tiesiog ne „ant to“ (ar kaip tik „ant to“?) pataikiau. Arba kad nesuprantu, jog yra visai paprastas būdas gauti (neva) kokybiškesnes paslaugas. Gal toks daug amžių priespaudos ugdyto lietuvio būdas? Matyti negatyvą, juodinti gero linkintį žmogų ir juo paranojiškai nepasitikėti, tyčiotis iš šventų dalykų?
Kaip stipriai Lietuvos žmones veikia stereotipai, rodo „Transparency International“ 2014 metais atlikto korupcijos suvokimo tyrimo rezultatai. Rezultatai parodė, kad lietuviai korumpuočiausia institucija įvardija muitinę. Jeigu greitai manęs paklaustų, kuo labiausiai nepasitikiu aš, turbūt atsakyčiau taip pat. Kurioziška, tačiau nė karto nebuvau susidūręs su šia institucija. Beveik niekas iš apklaustųjų asmeniškai nebuvo susidūręs. Turbūt tai gana argumentuotas įrodymas, kad neigiamos informacijos stereotipai, susiformavę mūsų visuomenėje, išties gajūs.
Nereikia sudėtingų psichologinių tyrimų pagrįsti tai, jog negatyvi, grėsminga informacija greičiau ir lengviau pasiekia žmogų. Kuo, beje, naudojasi ir žiniasklaida, siekdama aukštos pozicijos reitingų lentelėje ir tiesiog didesnės žiūrovų / skaitytojų / klausytojų auditorijos. Žmogui, neturinčiam tinkamos savirealizacijos, negatyvių žinių skleidimas (šiuo atveju – apie korumpuotus medikus ir muitininkus) tampa užtikrintu stipriu instrumentu atkreipti dėmesį į save ir tapti bent trumpam „reikšmingu“ visuomenės nariu.
Universali gyvenimiška tiesa – pradėkime nuo savęs, jei norime pakeisti pasaulį – labai tiktų slopinant mūsų visuomenėje nusistovėjusius stereotipus. Turėtume tiesiog pradėti gerbti save, nesižeminti ir neversti tai daryti kitus, siūlydami tam tikrus atlygius ir vildamiesi (besivadovaujantys pačių susikurtais stereotipais), kad greičiau, profesionaliau ar kad apskritai gausime mums reikalingas paslaugas. Tereiktų pagaliau suprasti, kad gyvename civilizuotoje visuomenėje ir patys esame atsakingi už tą joje tvyrantį negatyvą bei (ne)amžiną lietuviško nepilnavertiškumo jausmą. Laikydamiesi šių paprastų orumo ir pagarbos sau nuostatų, manau, ženkliai sumažintumėme korupcijos suvokimo indeksą Lietuvoje.