Valdantieji rado būdą kaip papildomai pažaboti privačias gydymo įstaigas – parengtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas, kuriame numatoma prievarta privačias gydymo įstaigas prijungti prie sistemos e. sveikata. Liberalų sąjūdis tai vertina kaip grėsmę privačiam medicinos sektoriui, nes dėl klaidų šioje sistemoje gal būti atimtos licencijos. Tai numatyta ir tuo atveju, jei įstaiga atsisakys jungtis prie sistemos e. sveikata.
„Visą kadenciją valdantieji kaip kryžiuočiai puldinėjo medicinos įstaigas: pradedant siekiu įtvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos kaip dalininkės vaidmenį rajonų ligoninėse, baigiant karantino pradžioje paskelbtais draudimais atlikti koronaviruso testus privačiose gydymo įstaigose. Kas valdančiuosius skatina užvaldyti sveikatos sektorių? Į šį klausimą netrukus atsakys specialiosios tarnybos, įvertinusios stambiuosius valdančiųjų pirkimus karantino metu“, – teigė Eugenijus Gentvilas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, šiandien dalyvavęs spaudos konferencijoje. Joje taip pat dalyvavo gydytojas odontologas Vytautas Tamošiūnas ir Gydytojų odontologų draugijos pirmininkas Marijus Aleksiejūnas.
E. Gentvilo teigimu, valdančiųjų sugalvotame įstatymo projekte numatyta, kad netrukus sistemoje e. sveikata privalės dalyvauti visos privačios gydymo įstaigos, o nedalyvaujančioms ar dalyvaujančioms, bet neteikiančioms duomenų apie pacientus, darančioms klaidas bus taikomos sankcijos – naikinamos veiklos licencijos. Įstatymo rengėjai šį sumanymą grindžia menamo šešėlio išsklaidymu privačiose gydymo įstaigose.
„Matyti, kad tokio įstatymo rengėjai gyvena dar praeitame amžiuje. Tiek valstybiniame, tiek privačiame medicinos sektoriuje teikiamos paslaugos nėra pigios ir liečia vieną jautriausių sričių – sveikatą. Šiais laikais daugelio pacientų sveikatą yra apdraudę darbdavių, todėl jiems reikalingos sąskaitos faktūros, pagal kurias gydymo išlaidas padengia draudimas. Didesnės sumos taip pat dažniausiai mokamos pavedimu arba kortele, – sako M. Aleksiejūnas. – Be to, nereikia pamiršti, kad medicinos paslaugos nėra apmokestinamos Pridėtinės vertės mokesčiu, o mažos įmonės turi pelno mokesčio lengvatas – tokioms įstaigoms tiesiog neapsimoka ką nors slėpti nuo valstybės“.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, sistemoje e. sveikata dalyvauja tik valstybinės gydymo įstaigos, o privačiai paslaugas teikiančios įmonės gali rinktis. Tačiau privatus sektorius kol kas šioje sistemoje dalyvauja vangiai, o pagrindinė priežastis – sistemos e. sveikata neveiksnumas, neaiškūs tikslai ir nauda.
„Privačių gydymo įstaigų gydytojai ir dabar, esant būtinam reikalui, naudojasi e. sveikata išrašydami vaikų pažymas ar išduodami receptus, tačiau ši sistema neskatina joje dalyvauti. Ji dažnai stringa, lūžta, veikia lėtai, o surydama didelę dalį laiko, ilgina pacientų eiles“, – teigia ne kartą odontologo praktikoje su sistemos e. sveikata trūkumais susidūręs V. Tamošiūnas.
Gydytojų odontologų draugijos pirmininko teigimu, daugelyje Europos šalių veikia panašios sistemos, tačiau jos turi paruoštą veikiančią ir saugią infrastruktūrą, o prisijungimas prie jos grįstas visapuse nauda tiek valstybei, tiek privačiam sektoriui, tiek pacientui. Pavyzdžiui, per sistemą teikiami valstybės asignavimai tam tikroms paslaugoms, todėl pacientas gali rinktis gydymo įstaigą bei esant poreikiui, prie jos prisidėti finansiškai.
„Šiuo atveju nauda valstybei, gydymo įstaigoms ir pacientams abejotina, to reikia tik VĮ Registrų centrui ir informacinių technologijų įmonėms. Tai ne tik kreivas būdas pateisinti sistemos e. sveikata kūrimui išleistus pinigus, bet ir noras užsidirbti iš naujai prisijungusių sistemos dalyvių“, – sako M. Aleksiejūnas. Jis pabrėžia, kad vykdant šį „prievartinį“ projektą, nėra numatyta nei informacinių technologijų infrastruktūra, nei tinklo paslaugų užtikrinimas, nei baudos sistemos e. sveikata kūrėjams ir plėtotojams, jei ji tinkamai neveiks.
„Atvirkščiai – dėl neveikiančios sistemos gali nukentėti tik gydymo įstaigos, nes remiantis šiuo įstatymo projektu, jei jos neteiks duomenų, neteks licencijų. Priežastys, kodėl duomenys nebuvo pateikti, taps tik interpretacijų reikalu. Žinant valdančiųjų nusiteikimą prie privatų medicinos sektorių, kurį visaip mėginama apriboti, nesunku įsivaizduoti, kokį vėzdą susikurs valstiečiai“, – pabrėžia V. Tamošiūnas.
Panaikinus pasirinkimo galimybę ir prievarta prijungus privačias gydymo įstaigas prie sistemos e. sveikata, daug problemų patirs ir pacientai. Ypač tie, kurie į privačią gydymo įstaigą kreipiasi saugodami savo privatumą.
„Šioje sistemoje nėra užtikrinta pacientų asmens duomenų apsauga ir, nors gydytojai nesiekia tyčia pamatyti ar paviešinti paciento problemų ir ligų, atsivertus paciento kortelę, vis tiek yra matoma visa istorija. Tinkamai neapsaugota informacija dabar labai lengvai gali atsidurti nusikaltėlių rankose ar net dingti – tuo jau turėjome progą įsitikinti, kai sistema „paskendo“ po didesnio lietaus“, – atkreipia dėmesį Gydytojų odontologų draugijos pirmininkas M. Aleksiejūnas.
Liberalų įsitikinimu, užmojis visas gydymo įstaigų sujungti į vieną sistemą pats savaime nėra blogas, tačiau tai turi būti daroma kitaip: ne prievartos būdu, o tinkamai pasiruošus. Visoms gydymo įstaigoms turi būti suteikta teisė pasirinkti, ar jungtis prie sistemos, o jos funkcionavimas – grįstas valstybės teikiama nauda įstaigai ir pacientui. Be to, tokios sistemos veiklos pagrindas – nepriekaištingai paruošta infrastruktūra ir sudarytos tinkamos sąlygos.
„Laikas pradėti pasitikėti tiek valstybės, tiek privačiomis įstaigomis ir neieškoti atpirkimo ožio dėl menamo šešėlio. Juk prieš tai mėginta jį sklaidyti tarp esą nelegalių auklių, namų tvarkytojų ir kirpėjų. Tik niekas iš valdančiųjų taip ir nepasigyrė, kur gi tie iš menamo auklių, tvarkytojų ir kirpėjų šešėlio ištraukti milijonai. Dabar rado naują taikinį“, – ironizuoja Seimo narys E. Gentvilas.