Artėjančiuose LR Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdžiui Šilainių rinkiminėje apygardoje atstovaus Rimantas Mikaitis.
Dalyvavau daugelyje svarbiausių Atgimimo laikotarpio įvykių. 1988 m. gruodžio 10 d. buvau išrinktas Lietuvos orientavimosi sporto federacijos prezidentu, ir jau kitą dieną Respublikos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavime balsavau už Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimą, buvau išrinktas LTOK Asamblėjos nariu. Kartu su žmona, kaimynais, bičiuliais stovėjome Baltijos kelyje, Sausio 13-osios naktį praleidome prie Kauno televizijos, o paryčiais išvykome į Vilnių… Tačiau apie politiką tada negalvojau, nes turėjau begalę veiklos sporte – įgyvendinome daug pokyčių šalyje, siekėme tarptautinių organizacijų pripažinimo. Pirmo rimto pasiūlymo eiti į politiką, ir netgi kurti partiją, sulaukiau iš žinomo lietuvių išeivio 1993 metų spalį lankantis JAV, kur Lietuvos komanda pirmą kartą dalyvavo West Point‘e vykusiame Pasaulio orientavimosi sporto čempionate. Bet taip susiklostė, kad lemtingas man buvo perskaitytas liberalo Eugenijaus Gentvilo interviu 1999 m. rugsėjį…
Nuo tada dalyvauju politinėje veikloje, o nuo 2003 m. keturias kadencijas buvau renkamas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu. Per šešiolika metų teko dirbti sprendžiant įvairiausias problemas, inicijuoti svarbių miestui sprendimų priėmimą , teko dirbti Kauno vicemero (2007 – 2011) ir, kiek daugiau kaip pusmetį, mero pareigose. 2015 – 2019 m. kadencijoje ėjau Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininko ir Eismo saugumo komisijos pirmininko pareigas, džiaugiuosi prisidėjęs prie sprendimų atnaujinant Kauno gatves, dviračių takus, parkus bei rekonstruojant sankryžas ir pėsčiųjų perėjas, gerinant saugumą mieste.
Praėjo trisdešimt nepriklausomybės metų, bet dabar, kaip niekada anksčiau, susirūpinimą kelia aukštų valdžios atstovų nepagarba demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms. Šią Seimo kadenciją nustojo galioti ir bet kokie moralios politikos standartai: įžūliai meluojantis, iš nešvarios rusiškos salietros turtus toliau kaupiantis „komiteto pirmininkas“, interesų grupių ir savo asmeninius reikalus besitvarkantis ministras pirmininkas, žmogaus orumą žeminančiomis „rekomendacijomis“ gluminantis „operacijų vadovas“…
Pagrindiniu tikslu tampa siekis nutraukti cinišką draudimų politiką, paminančią žmogaus teises ir orumą, bei grąžinti pasitikėjimą savo valstybe, valdžia, jos institucijomis. Skaidrūs procesai valstybėje, pagarba žmogaus teisėms yra svarbiausi dalykai, norint, kad žmonės imtų pasitikėti valdžia. Jei valstybė veiks sąžiningai, ir piliečiai ims elgtis atitinkamai – laikysis įstatymų, mokės mokesčius, pasitikės savo valstybe ir vieni kitais.
Prieš praėjusius rinkimus „valstiečiai“ žadėjo viską, ko tik kas geidė, tačiau daugelio pažadų net nebandė įgyvendinti. Apie švietimą, kaip prioritetą, apie prestižinę mokytojo profesiją niekas nebekalba. Dar daugiau, po diskriminuojančių valdžios „rekomendacijų“ daugelis patyrusių mokytojų palieka savo darbą. Užmojai iš esmės reformuoti sveikatos sistemą liko tik popieriuje, o socialinės atskirties mažinimo politika galiausiai virto vienkartinių 200 eurų išmokų lenktynėmis.
Krizė – tai naujų galimybių metas. Lietuva gali iš šios krizės išeiti sustiprėjusi ir konkurencingesnė – svarbu investicijas nukreipti ilgalaikio poveikio priemonėms, į aukštą pridėtinę vertę kuriančias sritis. Šios kadencijos Seimas jau pasiekė savo lubas ir, tikėkimės, dugną. Rudenį vyksiantys rinkimai – šansas Lietuvai sugrįžti prie įsisenėjusių struktūrinių ir socialinių problemų sprendimo: švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, socialinės atskirties mažinimo. Privalu grąžinti pagarbą žmogaus teisėms, pasitikėjimą savo valstybe. Turime ugdyti žmogų, pasirengusį laisvei. Siekti, kad žmonės turėtų galimybes savo svajones įgyvendinti Lietuvoje.
Politika – labai atsakingas užsiėmimas. Politikų sprendimai įtakoja pačias įvairiausias valstybės gyvenimo sritis, dažnai nulemia ar keičia žmonių gyvenimus. Visada, nuo pat mokyklos suolo – sportuojant, dirbant treneriu ar gamyboje, sporto vadybininku ar viešajame sektoriuje – rezultatų siekiau sąžiningai ir atsakingai. Patirtis, kompetencija, išmintis – mano stipriosios pusės.
Sporte praleidau didžiąją gyvenimo dalį – esu daugkartinis šalies orientavimosi sporto čempionas, dešimt metų dirbau treneriu, vėliau – sporto vadybininku. Man suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas, esu apdovanotas Sporto garbės komandoro ženklu, LTOK olimpine žvaigžde. Šiuo metu, jau ketvirti metai, dirbu Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktoriaus pareigose, nors baigus Kauno politechnikos institutą (dabartinis KTU) ir įgijus šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybę, šešetą metų teko dirbti inžinieriaus-technologo ir cecho viršininko pareigose Kauno popieriaus fabrike.
Sporto dėka susipažinau su daugeliu puikių žmonių, miško trasose suradau ir būsimą žmoną Giedrę. Mėgstu bėgioti, slidinėti, čiuožti. Šeimos žiemos atostogas leidžiame slidinėdami kalnuose, o vasarą dažniausiai renkamės pažintines keliones automobiliu po Europos šalis.
Dažnai lankausi koncertuose, mėgstu klasikinę muziką, džiazą. Nors pastarieji mėnesiai buvo dėkingi skaitymui, filmų peržiūrai, fiziniam aktyvumui – per karantiną atradau žygius pėsčiomis po gražiausius Lietuvos kampelius, kuriuos būtinai tęsiu – visgi tikiu, kad daugiau Lietuvoje nebepasikartos tokio masto valdžios diktatas, žmonėms nebeteks patirti pažeminimo dėl savo amžiaus.