Šypsena, šaškės, akordeonas – apie ką čia? Jeigu pamąstytumėte atidžiau šių dienų aktualijų kontekste, suprastumėte, kad tai raktiniai žodžiai, padedantys atpažinti Romualdą Urmilevičių – puikiai kaišiadoriečiams pažįstamą ilgametį rajono savivaldybės tarybos narį, buvusį rajono merą.
Būtent šypsena, tas visada giedras veidas įstrigęs ne vieno Kaišiadorių krašto žmogaus atmintin. Nepraeis nepasisveikinęs net nepažįstamo, nematyto žmogaus. Dėmesys žmogui, jautrumas, gebėjimas išklausyti ir ramiai diskutuoti, pozityvumas visada buvo išskirtinė Romualdo Urmilevičiaus savybė – ir kai dirbta samdomu darbuotoju, ir kai vadovauta rajono savivaldybės tarybai. O šiame niūriame nūdienos pasaulyje, kai aplink tiek daug negatyvo, sutikite, malonus bendravimas ir pozityvus, optimistinis požiūris į daugelį net ir pačių problemiškiausių dalykų yra vertybė. Juk sakoma, kad šypsena atidaro visas duris. Panašu, kad tai Romualdui padėjo išspręsti ne vieną problemą, ne vieną painų reikalą.
Šaškės. Sakysite, tai nerimta, tai tik žaidimas. O žaisti – juk vaikiškas užsiėmimas. Tačiau šaškės – taktinis žaidimas, Romualdo gyvenime atsiradęs labai seniai, ir, kaip jis pats sako, jam labai praverčiantis. Tai žaidimas, reikalaujantis ypatingo susikaupimo, tolesnės strategijos numatymo, lavinantis loginį mąstymą. Tokie dalykai ne kartą gelbėję ir tiesioginiame darbe, kai būtina priimti svarbius sprendimus. Ypač tuomet, kai sprendžiami rajono žmonėms aktualūs klausimai – savivaldybės ūkio reikalai, miesto ir rajono infrastruktūros plėtra, švietimo, kultūros klausimai ir pan. Kiekviena probleminė situacija reikalauja ypatingo dėmesio, tad, kaip sako Romualdas, norint jas išspręsti, kartais reikia neskubėti, netgi atsitraukti, pabandyti į jas pažiūrėti kitu kampu, kitomis akimis. O kartais – priešingai – drąsiai spręsti: svarbu, kad tai atneštų gerovę rajono žmogui. ,,Drąsios mintys primena priekinių šaškių vaidmenį lošiant: jos atsitraukia, bet užtikrina pergalę,“ – cituoja Romualdas žymų vokiečių rašytoją Johaną Volfgangą Gėtę. Kad šaškės R.Urmilevičiaus gyvenime rimtas užsiėmimas, rodo faktas, jog jis dukart tapęs Lietuvos šaškių čempionu, yra daugkartinis prizininkas kartu su Kauno ir Kaišiadorių rajono komandomis. Dirbdamas treneriu paruošė 12 kandidatų į sporto meistrus, priklauso Lietuvos šaškių federacijai, kuriai yra netgi vadovavęs.
Vartant Urmilevičių šeimos albumą į akis krinta tai, kad daugybėje nuotraukų Romualdas yra su armonika ar akordeonu. Pasirodo, tai dar vienas šio žmogaus pomėgis. Pirmoji armonika buvusi tėvelių dovana. Romualdas prisimena, kad groti jį, tuomet vos šešerių sulaukusį, išmokė šviesios atminties dabar jau Anapilin išėjusi mama. Išgirdęs mamą grojant buvo pakerėtas – ,,įsimylėjo“ šį instrumentą visam gyvenimui. Matydami vaiko aistrą groti tėvai vėliau nupirkę rimtesnį – gerą, 64 bosų akordeoną. Skambėjo valsai, polkos, dainos, įvairios melodijos, kurias vaikas nuo mažens grodavo iš klausos, nes, pasirodo, jam neteko lankyti muzikos mokyklos – per toli nuo namų buvusi. Jaunystėje grojo visur –šokiuose, vakarėliuose, šeimų šventėse, teko ir vestuvėse linksminti – taip ir žmoną Reginą lemtingai sutiko. Dar ir dabar po oficialios programos neiškenčia nepagrojęs…
Kodėl savivaldybės tarybos rinkimuose reikėtų balsuoti už Romualdą Urmilevičių? Politinė ir vadybinė patirtis, atsakingas požiūris, rūpestis žmogumi, jo gerove – argi ne tos savybės kurių reikia žmogui, siekiančiam, kad Kaišiadorių krašte gyventi norėtųsi?