Ateinančiais metais Utenos rajono gyventojų laukia naujas komunalinių atliekų tvarkymo mokesčio didėjimas. Šiuo metu uteniškiai už komunalinių atliekų tvarkymą moka Utenos rajono savivaldybės įmonei UAB „Utenos komunalininkas“. Į komunalinį mokestį įeina šios įmonės paslaugos atlikimo sąnaudos ir Utenos sąvartyno, kurį prižiūri mūsų regiono savivaldybių įkurta įmonė Utenos regiono atliekų tvarkymo centras (URATC) „vartų mokestis“. Prieš porą metų Utenos rajono savivaldybės tarybos valdančioji dauguma leido komunalininkams padidinti uteniškiams skaičiuojamą mokestį. Tada įmonės vadovas mokesčio didėjimą argumentavo degalų kainų didėjimu. Šiandien mes turime gerokai mažesnes degalų kainas ir sumažėjusius atliekų kiekius, tačiau komunalininkams mokamo mokesčio dydis Utenoje dėl to nesumažėjo.

Ne kartą bandžiau įmonės ir rajono vadovams pabrėžti:  kokiais argumentais vadovaujantis buvo padidinti mokesčiai, tokiais pat turi būti ir mažinami. Mano nuomonė, kurią logiškai pagrindžiau, pritarimo nesulaukė, nes UAB „Utenos komunalininkas“ nepaisant pakelto mokesčio, nuolat trūksta lėšų. Daugeliui kyla klausimas: „kodėl trūksta, jei sąnaudos mažėja?“ Atsakymas yra toks: ši įmonė be gyventojų atliekų tvarkymo atlieka daugybę kitų savivaldybei reikalingų darbų. Pastaruoju metu gerokai išaugo mieste esančių viešųjų erdvių priežiūros kaštai, tai ir nulėmė prastą įmonės finansinę situaciją. Kitaip pasakius, jei sumokėjote už šiukšlių išvežimą, tai jūsų sumokėti mokesčiai galėjo nukeliauti į miesto parkų vejos šienavimą. Kiekvienais metais Utenos rajone sumažėja beveik po 1000 gyventojų. Tai reiškia, jog likusieji privalės savo sumokamais mokesčiais išlaikyti Utenos komunalinį ūkį.

Šiomis dienomis paaiškėjo, kad kitais metais ne tik uteniškių, bet ir visų šalies gyventojų laukia nauja mokestinė dovanėlė. Artimiausiu metu Utenos regiono savivaldybių tarybas pasieks URATC prašymas leisti sąvartyno „vartų mokestį“ padidinti beveik dvigubai. Tai neabejotinai reikš gerokai didinamus komunalinius mokesčius. Paklausite, kodėl toks didelis mokesčių šuolis? Sąvartyną prižiūrinčios įmonės vadovybė neturi kitos išeities, nes ką tik Utenoje, kaip  ir kituose Lietuvos regionuose, išdygo už ES lėšas įrengti nauji atliekų skaidymo ir rūšiavimo įrengimai. Prieš kelis metus šalies aplinkos apsaugos politiką vykdantys „protai“ sugalvojo įsisavinti šimtus milijonų eurų ir kiekvienam regionui padovanoti po naują rūšiavimo gamyklą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų viskas puiku – biologiškai skaidysim atliekas ir jų skleidžiamas dujas, sumažės galutinis atliekų kiekis ir taip atitolinsime sąvartyno plėtrą, atliekų tvarkymas bus perduotas privačiam sektoriui, kas leis veikti konkurencijai. Pasitelkus dešimtis tūkstančių eurų šių projektų viešinimo paslaugoms Lietuvos gyventojams buvo pasakojama kokią jie iš to naudą turės, tačiau kažkodėl pamiršta paaiškinti kas už visą šį gėrį susimokės galutiniame taške. Susimokės visų rajonų gyventojai, nes privačiam atliekų tvarkytojui ne tik atiteks nauji įrengimai (Utenos 11 milijonų eurų vertės), bet dar ir už kiekvieną į sąvartyną komunalinių įmonių atvežtą toną teks gerokai sumokėti. Švelniai pasakius, keista, nes pavyzdžiui Utenos sąvartyne iki šiol ir taip veikė privataus kapitalo rūšiavimo linija. Ne tik veikė, bet ir išlaikė didelį būrį darbuotojų, gaudavo pelnus ir už tai mokesčių mokėtojams primokėti nereikėjo. Kitaip pasakius Utenos regiono gyventojams priklausanti įmonė URATC buvo priversta išprašyti privačius (nemokamus) rūšiuotojus su savo įranga iš sąvartyno, vietoj to pastatyti naujausius įrenginius, juos konkurso būdu atiduoti privatininkams ir po to dar už rūšiavimą gerokai primokėti. Gyventojai dar nespėjo pamiršti visai nesenai padidėjusio „vartų mokesčio“ ir kartu komunalinio mokesčio padidėjimo dėl sąvartyno plėtros kaštų. Tuomet kažkokie „ekspertai“ sąvartyno plėtros kryptį pasirinko į durpyno pusę, todėl,  įrengiant paskutinę daubą, reikėjo išvežti 7 metrų storio durpių sluoksnį. Dėl to mūsų regiono gyventojams sąvartyno plėtra kainavo apie pusė milijono eurų brangiau nei kitur. Savaime aišku, kad ateityje reiks dar ne vienos sąvartyno plėtros, o ten, pasak įmonės atstovų, laukia 15 ir daugiau metrų durpių sluoksnis. Nauji įrengimai senos daubos užpildymo nesustabdys, tik atitolins porai metų.

Kur čia logika? Logika yra, tik ne eilinio piliečio pusėje. Europos sąjunga yra nustačiusi įvairius ekologinius reikalavimus ir numačiusi finansavimą įvairiems ekologiją skatinantiems projektams. Lietuvos aplinkosaugos klerkai sugalvojo projektus, šiuo atveju atliekų rūšiavimo bei Mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių įdiegimą, taip įsisavinant lėšas. Įrengus gamyklas komunalinių atliekų daroma žala gamtai, tiesa pasakius, bus sumažinta daugiau simboliškai. Atrodo gražiai, tačiau Lietuva nebūtų Lietuva, jei kažkas nesugalvotų iš to išspausti „naudos“. Tuo pačiu metu šalies aplinkosaugai vadovaujantys politikai sugalvojo, kad tiek metų tvarkiusios atliekas savivaldybių įsteigtos įmonės naujų įrengimų naudoti negalės ir turės viešųjų pirkimų būdu perduoti privačioms įmonėms. Nežiūrint į tai, kad prieš tai sąvartynuose privačios rūšiavimo įmonės rūšiavo atliekas pelningai, buvo nuspręsta joms dar primokėti už kiekvieną gautą toną atliekų. Žinant, kad absoliučiai visų Lietuvos apskričių sąvartynuose vykdomi projektai buvo „užtampyti“ teismuose, galima tik pagalvoti koks šis reikalas pelningas. Pamačius Utenos sąvartyne įdiegtos įrangos sudėtingumą nesunku nuspėti, kad galinčių ją prižiūrėti įmonių Lietuvoje turbūt bus vienetai. Regioniniai atliekų rūšiavimo centrai iš anksto prašys savivaldybių tarybų pritarti gerokai didesniam „vartų mokesčiui“, kas rodo, jog viešuose pirkimuose parenkant privatų rūšiuotoją bus nustatomos apmokamų paslaugų „lubos“. Kitaip pasakius jau dabar bijoma, kad tos kelios įmonės bandys tarpusavyje pasidalinti visą komunalinių atliekų tvarkymo rinką ir paslaugų kainą pakelti iki neregėtų aukštumų. Norisi tikėti, kad savivaldybių vadovams nepritruks drąsos pakovoti prieš „buldozeriu“ stumiamus neaiškius projektus. Netrukus rezultatą pamatysime.

Trumpas palyginimas

Taksistas daug metų užsidirba pragyvenimui važinėdamas miesto gatvėmis. Kažkas staiga sugalvoja tam taksistui nupirkti naują ir prabangų Mercedes limuziną, kad juo važinėdamas mažiau terštų orą. Kad taksistas panorėtų važiuoti su nauju limuzinu, šiam pasiūloma už kiekvieną klientą gerokai primokėti (mokesčių mokėtojų sąskaita). Kas nenorėtų tokiomis sąlygomis dirbti taksistu?