„Kauno biudžetas: žiogo giesmės“

2013-02-25 / Kauno miesto skyrius
„Kauno biudžetas: žiogo giesmės“

Miestą gramzdina skolos

Kauno miesto savivaldybė yra pasiskolinusi iš bankų 174 mln. litų. Šiemet planuoja skolintis dar 39 mln. Šios lėšos skiriamos investicijoms. Tačiau tai ne viskas. Vien už pernai atliktus darbus ir paslaugas įvairioms įmonėms Savivaldybė liko skolinga 87 mln. litų: 14 mln. už miesto tvarkymą, želdynų priežiūrą, gatvių apšvietimą, 39 mln. už viešojo transporto paslaugas ir kt. Šias skolas teks apmokėti iš šiemet gautų pajamų.

Praėjusių metų pradžioje kreditoriniai įsiskolinimai sudarė 81mln. litų. Taigi, per 2012 m. jie išaugo 6 mln. litų, nors Savivaldybės vadovai, siekdami trūks plyš padidinti biudžeto pajamas, iš pelningai dirbusių savivaldybės įmonių pareikalavo sumokėti 14,4 mln. litų dividendų. Įmonės neteko uždirbto pelno ir buvo priverstos atsisakyti investicinių planų.

Kodėl neužtenka į biudžetą gaunamų pajamų, kurios kasmet didėja? Šiemet vien iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama surinkti 28,9 mln. daugiau, nei buvo planuota surinkti 2012 metais.

Dėl to kaltas noras išlaidauti, tačiau ne tik. Jau seniai vykdoma ta pati politika – kaip nors išgyventi šiuos metus. Pratempus vienus metus ateina kiti. Taip per eilę metų susikaupė skolų kupra, todėl biudžete vis labiau trūksta lėšų net būtiniausioms reikmėms.

Vaikų mažėja, išlaidos pučiasi

Pernai drastiškai sumažintas finansavimas kultūrai, šiemet tas pats laukia sporto. Apie miesto gatves, įvažas į kiemus nėra ką ir kalbėti. Valdžios nenoras iš esmės įsigilinti į situaciją, vengimas priimti reikalingus sprendimus, kurie duotų ilgalaikį efektą, prioritetų nebuvimas laidoja kauniečių viltį gyventi patogesniame, gražesniame, saugesniame mieste.

Jau seniai reikia permainų įvairiuose sektoriuose. Vienos jų leistų žymiai racionaliau panaudoti turimas lėšas, kitos – sukaupti daugiau pajamų.

Mokyklų tinklo pertvarka mieste vilkinta visais įmanomais būdais. Per keliolika metų mokinių skaičius Kauno mokyklose sumažėjo dvidešimčia tūkstančių (šiuo metu mokosi apie 37 tūkst.), tačiau iki šiol visi pastatai eksploatuojami, šildomi, nors kai kuriose mokyklose iš 900–1000 mokinių beliko vos 300–350.

Vien tik švietimo įstaigų naktinių sargų atlyginimams per metus skiriama 6,2 mln. litų, tačiau jų atsisakyti ir pereiti prie centralizuotos apsaugos sistemos iki šiol irgi nebuvo politinės valios. Nenuostabu, kad neracionaliai naudojamų biudžeto asignavimų dalis tenkanti švietimui, kasmet vis didėja. Pernai ji sudarė 56 % (385 mln.), o šiemet jau siekia net 59 % (411 mln.)!

Pernai valdžia užsimojo sujungti keletą kultūros įstaigų į vieną. Triukšmo buvo daug, o sutaupyti vos keli etatai, apie šimtas tūkstančių litų. Tuo pat metu buvo pasirašyta sutartis statyti Panemunės tiltą už 20 mln. litų didesnę kainą, nei buvo galima suderėti!

Miesto įmonės – savoms reikmėms

Jau daug metų miesto Privatizavimo fonde vos 2–3 milijonai litų. Fondas pustuštis, nes nėra jokios privatizavimo strategijos. Privatizuojami sandėliukai, apleisti pusrūsiai, tačiau siūlymai parduoti savivaldybės valdomų įmonių akcijas ir taip papildyti fondą, valdžios atkakliai ignoruojami.

Kalbama ne apie strategines, teikiančias kauniečiams monopolines paslaugas įmones, o apie tas, kurios sėkmingai veikia rinkoje ir neturi nieko bendro su savivaldos funkcijomis (UAB „Laboratorinių bandymų centras“, UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ ir kt.).

Viena valdžios nenoro priežastis – įmonėms vadovauja, jose dirba daug „saviškių“, kurie nenori prarasti šiltų vietų ir priešinasi privatizavimui. Kita – vis dar gajūs valdžios norai pasinaudoti tų įmonių resursais.

Savivaldybė su jai patikėtu turtu tvarkosi sveiku protu nesuvokiamais būdais. Neseniai paaiškėjo faktai – pradžioje už dešimtis tūkstančių litų butus suremontuoja, o vėliau už kelis šimtus litų juos parduoda!

Krauna naštą kauniečiams

2013 metų biudžeto projekte matome, kad Kūno kultūros ir sporto organizacijų sportinės veiklos projektams numatyta 3 mln. litų (pernai buvo 5 mln.), Panemunės tilto statybai numatoma vos 737 tūkstančiai litų. Keliams ir gatvėms remontuoti bus skiriama tik tiek, kiek bus gauta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, kurią naujoji Vyriausybė dar labiau apkarpė.

Keisčiausiai atrodo su miesto tvarkymu susijusios biudžeto eilutės. Lėšų numatyta mažiau, negu įsiskolinimai už pernai atliktus darbus: miestui tvarkyti ir valyti numatyti 2 mln. litų, o įsiskolinimai siekia 3 mln.; želdynams prižiūrėti numatyta 2,5 mln., įsiskolinimai – 3,4 mln. ir t. t.

Iš kur miesto vadovai ims pinigų, kai paaiškės, kad tenka vykdyti taikos sutartyje pačių prisiimtus įsipareigojimus ir už Aleksoto tilto prietiltį „Kamestos” bendrovei sumokėti apie 15 mln. litų? Nenumatyta lėšų ir vis žadamam atidaryti „Girstučio” sporto kompleksui eksploatuoti, nors pateiktas poreikis 1,2 mln. litų.

Greičiausiai valdžia imsis to, ką geriausiai moka – dar padidins mokesčius kauniečiams. Gal ir naujų sugalvos. Pavyzdžiui, apmokestinti automobilių stovėjimą visame mieste. Užtektų prie įvažiavimų į Kauną pakabinti lenteles „Geltonoji zona”, taip ir administruoti mokestį paprasčiau! Juolab, kad sausio mėnesį nuspręsta išplėsti savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybą įsteigiant 15 naujų pareigybių, o ir pinigai jų atlyginimams ir uniformoms biudžete yra numatyti.

Dėl ateities nesijaudina

Jau pakankamai gerai matomi pastarųjų kelių metų valdymo rezultatai, kurie lems sudėtingą miesto gyvenimą 2013 metais. O kokia Kauno perspektyva? Deja, valdantieji į ateitį žiūrėti nelinkę. Ir toliau gyvenama pagal 2005 m. patvirtintą 2005–2015 m. strateginį planą. O kas galėtų pasakyti, kokie Kauno miesto prioritetai 2014–2020 m. – ES struktūrinės paramos programavimo laikotarpiui?

Miesto taryboje nevyksta jokios diskusijos, ką jau kalbėti apie planus ar konkrečius projektus! Juk svarbiausia – išgyventi iki rytojaus…

Rimantas Mikaitis, 
Kauno miesto tarybos liberalų sąjūdžio frakcijos narys

liberalus