Europos kultūros sostinės titulas 2022 metais bus suteiktas vienam iš kandidatuojančių Lietuvos miestų. Šiuo metu vyksta paraiškų ruošimo etapas. Gegužę įteikus paraiškas kiek vėliau paaiškės, kurie miestai pateks į antrąjį etapą, o „Europos kultūros sostinės 2022“ titulas vienam iš jų bus suteiktas 2017-ųjų pradžioje.
Europos kultūros sostine siekiantis tapti Kaunas atskeidžia savo kortas – miestas prisistatys kaip šiuolaikiškas, atviras ir atsinaujinęs. Atsispiriant nuo istoriškai nulemto ir Kauno miesto sinonimu tapusio „laikinosios sostinės“ pavadinimo, nuspręsta žengti toliau. Programos šiūkiu pasirinkta frazė „ConTEMPOrary Capital / Šiuolaikinė sostinė“ atspindi tai, jog pozityvioji miesto tapatybė neužstrigo praėjusiame šimtmetyje – ją visi kauniečiai kuria dabar.
„Kultūros sostinė nėra fejerverkai, blizgantys renginiai ar milijonai, kuriuos reikia įsisavinti. Pirmiausiai tai yra visų mūsų susitelkimas, bendruomenės, miestiečių įtraukimas į kultūrinį vyksmą, apskritai į miesto gyvenimą. Vertinant paraišką tapti Europos kultūros sostine, vienas iš svarbiausių aspektų bus programos turinys ir finansinis objektyvumas. Tai yra puiki galimybė atgaivinti Kauną visomis prasmėmis“, – sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Prie Kauno siekio tapti Europos kultūros sostine jungiasi vis daugiau kultūrai neabejingų žmonių ir organizacijų. „Kaunas yra lietuvių moderniosios kultūros lopšys. Tai mokslo ir aukštųjų technologijų miestas, humanistikos židinys. Kaunui tapus Europos kultūros sostine, miestas galėtų tapti atminties ir kūrybos tiltu Baltijos regione“, – sakė prie projekto rengimo prisidedantis filosofas Leonidas Donskis.
Programos šūkiu pasirinkta frazė „conTEMPOrary Capital“ gali būti šifruojama įvairiai (pavyzdžiui, „capital“ – ne tik „sostinė“, bet ir naujas kapitalas miestui), šia galimybe pasinaudota konstruojant atskiras programos dalis. Jų planuojamos keturios.
„conFLUENCE“, arba santaka – tai meno ir mokslo ryšys, šio pristatymas per kūrybą, tarptautinė partnerystė ir bendradarbiavimas. Šioje programos dalyje itin svarbus bus planuojamos „Mokslo salos“ vaidmuo.
„conFUSION“, arba painiava – tai nepatogios miestui temos, carinės imperijos ir sovietmečio okupacijos analizė, žydų kultūros atminimas, modernistinio paveldo saugojimas ir inovatyvi renegeracija.
„conTEMPOrary“ – tai tempas, palaikomas tarptautinių festivalių, miesto kultūros senbuvių, jau ruošiančių specialius projektus 2022-iesiems. Nuo fotografijos iki maratono – čia telpa viskas.
„CONSCIOUSNESS“ – tai sąmonė, bendruomenių, senjorų bei jaunimo įtraukimas, pilietiškumo bei savanorystės stiprinimas.
Be to, planuojami keturi vieši ir nemokami kompleksiniai renginiai, kurių scenografija taps Kauno architektūra bei gamtovaizdžiai. Tai – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos atidarymas 2022-ųjų sausį; trijų Kauno centrų – Santakos, Laisvės alėjos ir Nemuno salos – šventė gegužę; „tūkstantmetininkų“, arba 2000-aisiais gimusių, kuruojamas jaunimo festivalis rugsėjį ir programos uždarymas gruodį.
Kauno miesto savivaldybė projektui „Europos kultūros sostinė“ per 2017-2022 metų laikotarpį numato skirti 12 mln. eurų – tokia suma savivaldybės biudžetuose bus numatyta, jeigu miestas laimės konkursą dėl Europos kultūros sostinės vardo.
„Mes darome viską, kad laimėtume šį titulą. Užkulisiuose iš įvairių ekspertų girdime, kad einame geru keliu, tačiau turime neužmigti ant laurų, mūsų konkurentai labai stiprūs. Pats dalyvavimas šiame konkurse jau yra vertybė. Teko aplankyti ne vieną miestą, kuris bandė tapti Europos kultūros sostine, tačiau nors konkurso nelaimėjo, bet dalį renginių vykdė, suprasdami, jog tai suvienija ir įtraukia visuomenę“, – teigė vicemeras Simonas Kairys.