,,Myliu savo darbą“, – sako nebe pirmos kartos palomeniškis, UAB ,,Rimsigna“  direktorius Vidas Drulia. Gimęs ir užaugęs puikios gamtos apsuptame Palomenės kaime, kaip pats sako, ant Lomenos kranto, apsaugos, priešgaisrinės, vaizdo stebėjimo sistemų montavimo bei jų techninės priežiūros darbus atliekančios įmonės vadovas teigia, kad jo darbe svarbiausias yra žmogus. Bendrovė turi net 11 filialų įvairiuose miestuose – Kaišiadoryse, Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Šakiuose, Prienuose, Elektrėnuose ir kt. Šiuo metu, kaip sako Vidas Drulia, jis yra tik 33 darbuotojų vadovas, o yra buvę, beje, sunkiais ekonominės krizės laikais,  kai kolektyvan iš karto įsiliejo beveik 40 naujų žmonių ir dirbta su daugiau nei šešiomis dešimtimis darbuotojų. Tai nemažas iššūkis, nes visuomet dirbant su žmonėmis labai lengva nebūna. Bet Vidas žino sėkmės paslaptį – svarbiausia yra žmoniškumas, gebėjimas susikalbėti, įsiklausyti ir girdėti. ,,Jokia įmonė, įstaiga negali turėti didesnio turto nei žmogus“, – sako Vidas. Šito jis  išmokęs iš savo tėvų – paprastų anų laikų kolūkiečių, kurie abiems savo sūnums – Vidui ir jo broliui –  nuo mažų dienų įteigė, kad reikia būti darbštiems, sąžiningiems, atidiems kito bėdoms, atsakingiems. ,,O kaipgi kitaip, kai  už tavo nugaros – žmonės, jų gerovė, įmonės finansai, vadyba… Išgyvenu, kai kas nors nepasiseka ar nesiklosto taip, kaip tikėjausi, ir džiaugiuosi, kai sumanymai pavyksta, kai aplanko sėkmė.“ Džiaugtis tikrai yra kuo:  2016 – aisiais įmonė buvo apdovanota ypatingu verslo apdovanojimu – ,,Gazele“ – kaip sparčiausiai auganti  smulkiojo ir vidutinio verslo bendrovė. Tai didžiulis įvertinimas ir paskata stiebtis, stengtis eiti pirmyn. Nors pats Vidas savęs verslininku visai nelaiko.

Bet verslininko gyslelę Vidas Drulia, be abejo, turi. 1978 metais baigęs tuometinę Žemės ūkio akademiją iš pradžių dirbti pradėjo Palomenės kolūkyje, vėliau kurį laiką darbavosi milicijoje, po to policijoje. Pareigūno darbas visuomet kupinas iššūkių – su kolegomis budėta Vilniuje ir tą lemtingąją sausio naktį 1991 -aisiais, ypatingo budėjimo režimu gyventa rugpjūčio pučo metu… ,,Frazė „Ginti, saugoti, padėti“ buvo mus visus vienijantis šūkis, kuriuo vadovaujuosi ir dabar. Nors dabar turbūt svarbiausias žodis ,,saugoti“, – šypsosi Vidas.  Tai, žinoma, susiję su jo darbu. O ryždamasis eiti į politiką – antrąkart pretenduoja į rajono tarybą – nori, kad kaišiadoriečiai saugūs jaustųsi ir kita prasme. Vidas supranta, kad valdžia yra galia, o ta galia turi būti panaudota žmogaus labui. ,,Jei žmogų ištinka bėda, turime jam padėti. Ir jei tai darysime visi kartu, komandoje, o ne po vieną, rezultatą pasieksime neabejotinai“, –  pabrėžia V. Drulia. Jam skaudu matyti valdžios  neūkiškumą, aplaidumą, atsakomybės stoką.  ,,Jeigu verslininkai taip ,,prižiūrėtų“ savo verslo reikalus, kaip dabar ,,tvarkomasi“ savivaldybėje – neišgyventų joks verslas“, – sako Vidas. Jam nenormalu atrodo, kad  susižavima viešųjų pirkimų konkursuose pasiūlyta mažiausia kaina nekreipiant dėmesio į kokybę – ko tada stebimės važinėdami ką tik renovuotomis gatvėmis ir keikdami broką. O jei už valdininkų klaidas – netinkamų sprendimų priėmimą – reikėtų sumokėti iš savo kišenės patiems kaltininkams, situacija gal pasikeistų. Deja,  ir patys viešieji konkursai, toli gražu, nėra skaidrūs… Žodžiu, nearti dirvonai – yra kur darbuotis.

O juk Kaišiadorys – puiki vieta. Kaip Lietuva tarp Vakarų ir Rytų, taip Kaišiadorys – tarp Vilniaus ir Kauno. Gyvenk ir norėk. Nesupranta Vidas tų, kurie sako, kad darbo neranda. Reikia tik norėti – viskas tikrai įmanoma. Mes net neįsivaizduojame, kaip gerai mes gyvename. Kriminogeninė situacija, palyginus su kitais miestais, yra tikrai gera.                             ,,Kaišiadoriečiai pasmerkti gerai gyventi“, – juokauja Vidas. Dirbti Kaišiadorims yra pasiryžę daugybė žmonių, reikia tik jiems netrukdyti. Vienas iš jų – ir Vidas Drulia. ,,Ne dėl savęs einu dirbti į rajono tarybą, mano amžius jau solidus, noriu, kad jaunesni būtų laimingi, laisvi, naudotųsi, kuo gali. Noriu padėti žmonėms. Tokia mano misija“.