Diskusijose apie seniūnijas ir jų ateitį Vilniuje paprastai auditorija pasidalija į dvi stovyklas. Pirmoji teigia, kad seniūnijų tinklą reikia stiprinti, plėsti, suteikti daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Antroji yra skeptiška seniūnijų atžvilgiu ir teigia, kad Vilniuje tokia seniūnijų koncepcija neveikia, ir šias paslaugas reikia centralizuoti.
Šiuo metu sostinę valdančios koalicijos sutartyje yra numatyta atkurti seniūnijų tinklą, seniūnijas paversti tikromis bendruomenių telkėjomis. Vis dėlto pradėjus siekti šių tikslų taip pat norėjome pažvelgti ir į tai, kaip yra dirbama su jau turimais ištekliais.
Vilniaus seniūnijose spalio ir lapkričio mėnesį įvyko nedidelis, bet įdomus eksperimentas – ,,slapto kliento“ tyrimas. Keliasdešimt kartų į įvairias miesto seniūnijas vilniečiai kreipėsi įvairiausiais klausimais ir savo įspūdžius atskleidė specialiose anketose.
Paaiškėjo, kad kai kurios Vilniaus seniūnijos iš tiesų veikia gerai – gyventojus aptarnauja greitai, mandagiai, išsamiai ir proaktyviai. Tokias seniūnijas iš tiesų norisi stiprinti ir joms padėti.
Tačiau pasitaikė keletas seniūnijų, kuriose atsiskleidė tam tikros problemos, dažniausiai labai paprastos, bet, deja, esminės. Pirmiausiai – žmoniško bendravimo. Paaiškėjo, kad vis dar pakankamai populiaru nemandagiai ir nemaloniai elgtis, kartais netgi šaukti ant žmonių, kuriems viso labo reikia konsultacijos. Kai kuriose seniūnijose taip pat stinga atvirumo: nėra aišku nei kaip surasti seniūniją ir patį seniūną, stinga informacijos apie tai, kas vyksta ar planuojama seniūnijoje. Juk retas kuris gyvendamas XXI amžiaus mieste tikriname seniūnijų skelbimų lentas.
Žinoma, kad politikoje (ir dar daugiau – žmonių mąstyme) pokyčiai nepasiekiami per naktį, tačiau kai ką galima padaryti greitai.
Pirma, šiuo metu rūpinamės, kad visos Vilniaus seniūnijos turėtų nuolatinius vadovus, tai yra, ten, kur seniūno pareigas eina laikinai paskirtas specialistas ar kitas seniūnas, atsirastų nuolatinis vadovas. Kitaip tariant, siekiame, kad kiekvienas galėtų dirbti savo darbą ir niekam nereikėtų plėšytis tarp kelių pareigybių.
Antra, priartiname miesto paslaugas prie gyventojų: savivaldybėje šiuo metu esantys teisininkai, architektai ir viešosios tvarkos specialistai nuo šiol reguliariai lankysis seniūnijose ir čia teiks savo paslaugas. Trečia, tikimės aktyvaus seniūnijų vaidmens skleidžiant informaciją apie savo veiklą, apie pokyčius teritorijos priežiūros, aplinkos apsaugos, atliekų surinkimo ir rūšiavimo, saugios kaimynystės, daugiabučių kiemų tvarkymo ir kitose srityse.
Vis dėlto įgyvendinant šiuos ir didesnius pokyčius turi būti aišku, kad tobulėti reikia ne vien plečiant institucijas ar skiriant didesnius finansinius išteklius, bet ir žmogiško elgesio srityje. Nors Žaliasis tiltas jau kurį laiką Vilniuje stovi be sovietinių skulptūrų, sovietiniai monumentai vis dar vaikšto kai kurių mūsų įstaigų koridoriais.
Aušrinė Armonaitė yra Vilniaus liberalų pirmininko pavaduotoja, Vilniaus miesto tarybos narė