Gimiau 1963-iųjų metų gegužės 16 dieną Juodšiliuose, Vilniaus rajone. Tėvas Petras – darbininkas, dirbo vienoje miestelio įmonėje, mama Marijona – medicinos seserimi vietos ligoninėje. Ketveriais metais vyresnė sesuo Nijolė – mokytoja.
Augau aplinkoje, kurioje šalia lietuvių kalbos dažnai girdėjau rusų ir lenkų, todėl pradinę mokyklą pradėjau lankyti jau suprasdamas lenkų ir rusų kalbas. Nuo ketvirtos klasės mokiausi Vilniaus 39-ojoje vidurinėje mokykloje su sustiprintu matematikos mokymu. Mokslai vidurinėje mokykloje sekėsi puikiai – buvau daugelio respublikinių konkursų, olimpiadų laureatas, gerai sekėsi tiek tikslieji, tiek humanitariniai mokslai, ypač kalbos. Pamenu, vakarais kartu su tėčiu nuolatos klausydavomės „Amerikos balso“ radijo laidų, diskutuodavome įvairiais politikos klausimais.
1981 m. įstojau į Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakultetą. Besimokydamas aktyviai dalyvavau Studentų mokslinės draugijos veikloje, taip pat organizuodavau įvairius fakulteto renginius. Čia susipažinau ir su būsimąja žmona Gintare, kuri mokėsi viename kurse. Susituokėme po studijų baigimo 1989 m. Turime du sūnus – Vytenį ir Vainių.
Po studijų baigimo pradėjau dirbti Mokslų akademijoje Ekonomikos institute, kuriam tuomet vadovavo akademikas Eduardas Vilkas.
1991 m. pradėjau dirbti tik besikuriančioje Užsienio reikalų ministerijoje (URM) vyresniuoju specialistu, vėliau tapau ministerijos pirmuoju sekretoriumi. Tuo pačiu metu aktyviai dalyvavau įstatymų kūrime. Kartu su kolegomis ekonomistais išleidome dvi knygas apie rinkos ekonomiką, buvau vienas Laisvosios rinkos instituto steigėjų.
1992-aisiais metais išvykau diplomatijos studijų į Stanfordo universiteto Hooverio institutą. Po studijų Amerikoje pradėjau dirbti URM Šiaurės Europos šalių skyriaus vedėju. Po kurio laiko man buvo patikėta įkurti ambasadą Suomijoje. Nuvykęs į Suomiją pradėjau dirbti laikinuoju reikalų patikėtiniu.
1994 m., įkūrus Lietuvos ambasadą Suomijoje, tapau jauniausiu ambasadoriumi – tuo metu man buvo 31-eri. Gyvenant Suomijoje, ši šalis tapo Europos Sąjungos nare, savo akimis mačiau, kaip keičiasi šalies gyvenimas įsiliejus į ES.
1997-aisiais Lietuvoje pradėta svarstyti galimybė šaliai tapti ES nare.
1998-aisiais grįžau į Lietuvą ir pradėjau eiti Ministro Pirmininko patarėjo pareigas užsienio politikos klausimais. Man buvo pavesta kurti Europos komitetą prie LR Vyriausybės, kuris buvo įsteigtas 1998 m. gegužę, ir tapau pagrindiniu pasirengimo narystei Europos Sąjungoje koordinatoriumi.
1999-aisiais metais, atsistatydinus tuometiniam Ministrui Pirmininkui, pradėjau dirbti Vyriausybės kancleriu.
2001-aisiais tapau Europos komiteto generaliniu direktoriumi ir vyriausiuoju derybininku derybose dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Stengėmės (ir mums pavyko), kad Lietuva taptų ES nare per pirmąjį plėtros etapą.
2004-aisiais sausį buvau paskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pavaduotoju ES reikalams.
2004 m. kandidatavau Prezidento rinkimuose. Tai buvo intensyvus, bet labai įdomus savo patirtimi gyvenimo tarpsnis, gera įžanga į tolimesnį politinį gyvenimą.
Prabėgus vos keliems mėnesiams kandidatavau LR Seimo rinkimuose. Buvau išrinktas Vilniaus Senamiesčio rinkiminėje apygardoje.
Seime dirbau kone dešimtį metų (2004 – 2014 m.), beveik dvi su puse kadencijos. Dirbau Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose. 2013 m. būdamas Seimo Pirmininko pavaduotoju buvau atsakingas už pirmininkavimą Europos Sąjungos Taryboje. 2004-2014 m. laikotarpiu dalyvavau NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) veikloje. Keletą metų buvau NATO PA Asamblėjos vicepirmininku. 2006 m. inicijavau neformalių diskusijų forumo – Seimo Europos klubo įsteigimą, tapau jo vadovu.
2006 m. pradžioje kartu su bendraminčiais įkūrėme Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdį ir tapau pirmuoju partijos pirmininku.
2012 m. buvau vienas Federalistų sąjungos Lietuvoje įkūrėjų.
2014 m. gegužės 25-osios rinkimuose buvau išrinktas Europos Parlamento nariu.
Nuo 2014 m. liepos 1 d. oficialiai tapau EP nariu. Esu Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos vicepirmininkas, Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) narys (ALDE frakcijos koordinatorius), Užsienio reikalų komiteto (AFET) narys, delegacijos ryšiams su Afganistanu pirmininkas, neformalios Europietiškos Ukrainos draugų grupės iniciatorius. Esu gyvūnų gerovės politikos šalininkas, judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ iniciatorius, subūriau Saugios branduolinės energijos ES kaimynystėje grupę, siekiančią Astravo AE uždarymo.
Džiaugiuosi, kad mano veikla įvertinta Lietuvos, Prancūzijos, Gruzijos, Ukrainos ir Suomijos valstybių apdovanojimais. Tai, ką jau pavyko nuveikti, vardan ko imuosi iniciatyvų ir dirbu kasdienius darbus žmonių ir Lietuvos valstybės ateičiai, man yra svarbi gyvenimo dalis.
