Labai dažnai ,,Žinau ką renku” platformoje ir socialiniuose tinkluose gaunu klausimą, koks bus pirmas darbas ar pirmieji darbai, kurių imčiausi Seime. Esu paskelbusi tris gan plačius prioritetus, kuriems skirčiau daug dėmesio – mažesnė biurokratija, draugiška aplinka verslui, rūpestinga bendruomenė. Tačiau tai bendros kryptys, tad apgalvojau 7 labai konkrečius darbus, kurių būtų galima imtis Seime.
Žinoma, kai kuriems klausimams įgyvendinti prireiks visų keturių metų, kai kuriuos išspręsime greičiau. Mano veikla taip pat labai priklausys nuo to, kuriame komitete dirbčiau. O Lazdynų apygardai, kuriai atstovauju, skirčiau ypatinga dėmesį. Vis dėlto šios temos yra principinės man asmeniškai svarbios temos, kurių įgyvendinimui skirčiau dėmesio bet kuriuo atveju.
1. Draugiška verslo priežiūra: mažiau perteklinių reguliavimų ir baudų – daugiau sėkmingų verslų. Lietuvoje kasmet gimsta apie 40 tūkst. naujų verslų. Politikai ir biurokratija turi netrukdyti jiems skleistis ir išgyventi. Čia ypatingai daug gali Vyriausybė ir realus pokytis įmanomas ne po vieno kokio nors sprendimo, bet nuolat skiriant dėmesį verslo priežiūros pertvarkai. Seime taip pat reikalinga lyderystė, įgyvendinant parlamentinę kontrolę bei įgyvendinant funkcijų ir institucijų konsolidavimą, kas yra ypatingai didelis iššūkis visoms valdžioms.
2. O% pelno mokesčio tarifas įmonėms, investuojančioms į plėtrą. Ne viena politinė partija turi tai savo programoje, todėl, tikėtina, pavyks priimti šį sprendimą naujoje kadencijoje. Tai verslui atrištų rankas drąsiau investuoti į naujas technologijas, darbo vietas ir sparčiau plėstis.
3. Neformalaus ugdymo krepšelio plėtra. Net ir būdami opozicijoje liberalai pasiekė, kad būtų įvestas 15 EUR per mėnesį neformalaus ugdymo krepšelis. Tai lėmė, kad šiais metais net 52% Lietuvos vaikų lanko įvairius būrelius (prieš krepšelio įvedimą 2014 m. būrelius lankė 29% vaikų). Turime suteikti galimybę daugiau vaikų pasinaudoti krepšeliu – ir ne tik per mokslo metus, bet ir vasarą. Taip pasieksime, kad vaikai leistų laiką prasmingai, lavintų savo gebėjimus, augtų pilietiški, kritiški ir aktyvūs.
4. Nediskriminuojantis partnerystės įstatymas. Atėjo laikas Lietuvoje priimti civilinės partnerystės įstatymą, kuris partnerystės galimybę įteisintų ne tik mišrioms, bet ir tos pačios lyties poroms. Juk šeima visada buvo svarbiausia vertybė. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad net ir priėmus civilinės partnerystės įstatymą, homofobija ir neapykanta visuomenėje neišnyks. Todėl čia yra esminis nevyriausybinių organizacijų vaidmuo.
5. Veiksminga patyčių ir savižudybių prevencija. Pastaraisiais metais Lietuvoje buriasi nevyriausybininkų, visuomenininkų, sprendimų priėmėjų judėjimas, ieškantis sprendimų mūsų visuomenės skaudžiausioms problemoms – patyčioms, neapykantai, savižudybėms. Pamažu matome pokyčius Kupiškyje ir Vilniuje, tačiau turime pasiekti daugiau nacionaliniu mastu.
Didelė dalis darbo šiose srityse tenka savivaldai ir Vyriausybei, tačiau Seime taip pat reikalingas dėmesys ir lyderystė. Atsakingos institucijos turi jausti politinę valią, turime joms suteikti žinias ir įrankius prevencijos įgyvendinimui bei nuolatinei stebėsenai. Turime suprasti, kad ,,gera mokykla“ – tai ne tik ta mokykla, kurioje gerai išlaikomi egzaminai. Tai mokykla, kurioje mūsų vaikai jaučiasi gerai ir gali būti savimi.
6. Medicininių kanapių legalizavimas – kad sergantys galėtų gydytis Lietuvoje. Kol kas tai tabu tema Lietuvoje, o taip būti neturėtų. Epilepsija serga 5 žmonės iš 1000, apie 90 tūkstančių žmonių serga vėžiu. Kai kurių gydymui yra reikalingos medicininės kanapės, tačiau gydytis galimybių Lietuvoje nėra, reikia rinktis valstybes, kuriose tai legalu. Turime siekti, kad kanapės medicininiais tikslais bei moksliniams tyrimams būtų įteisintos. Turime kelti diskusijas dėl kanapių kontrolės politikos apskritai.
7. Dviguba pilietybė – kad Lietuva būtų arčiau savų. Daugelis politinių partijų pripažįsta, kad atėjo laikas dvigubai pilietybei. Tai tampa dar aktualiau ,,Brexit“ kontekste – juk gyvenimus Didžiojoje Britanijoje kuria tūkstančiai mūsų žmonių. Vis dėlto dviguba pilietybė reikalinga ne tik lietuviams ir lietuvių kilmės žmonėms, gyvenantiems užsienyje, bet ir užsieniečiams, jau gyvenantiems ir kuriantiems čia, Lietuvoje.
Jeigu pavyktų pasiekti sutarimą tarp kitų kolegų per ketverius metus įmanoma priimti ne tik sprendimus, bet ir pasiekti įgyvendinimą. Kai pradėsime darbus Seime, netruks ateiti 2017-ieji. Manau, tokių prioritetų nusipelnė šio laikmečio Lietuvos žmonės :).
