Situacija Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje unikali ir įdomi. Viena vertus, sveikatos paslaugų teikimo lygis aukštas, specialistų gebėjimai aukšti, sveikatos rodikliai pozityvūs. Kita vertus, tai – labiausiai korumpuota sistema Lietuvoje. Kaip gali atsitikti, kad korumpuota sistema teikia galutinį pozityvų rezultatą? Atsakymas – senos ir nusistovėjusios tradicijos.
Ką daryti, kad gydytojas nenorėtų imti kyšio, o pacientas nenorėtų jo duoti?
Atsakymas – pacientui suteikti tinkamą ir kokybišką paslaugą. Kad darbuotojas (medikas) teiktų tinkamą ir kokybišką paslaugą pacientui, būtinas atitinkamas atlygis. Šiandien sveikatos sistema veikia panašiai kaip pigios avialinijos. Keleivis saugiai nuskrenda iš oro uosto A į oro uostą B, bet džiaugtis aptarnavimu negali. Kodėl? Nes visur taupoma. Sveikatos apsaugoj panašiai – liga išgydoma, bet pacientas dažnai lieka nepatenkintas.
Sveikatos biudžeto skiriamų lėšų dalis, skaičiuojant ir pagal BVP, ir pagal sumą, tenkančią vienam gyventojui, maža. Asmens sveikatos priežiūrai išleidžiama suma apie 4 kartus atsilieka nuo išsivysčiusių šalių, o BVP dalis, tenkanti sveikatos apsaugai, apytikriai dvigubai mažesnė.
Esant nepakankamam finansavimui, pacientui, norinčiam gauti kokybiškas ir lengviau prieinamas paslaugas, tenka pasirinkti vieną iš dviejų variantų:
1. Kreiptis į privačią įstaigą ir dažniausiai sumokėti už medicinines paslaugas visą kainą.
2. Bendrauti su valstybinėje įstaigoje dirbančiu gydytoju ir tam tikrais atvejais tiesiogiai atsiskaityti, t. y. duoti kyšį.
Paciento teisė kreiptis į privačią medicinos įstaigą ir gauti ten norimas paslaugas neturėtų būti kvestionuojama. Tik, deja, tai sau leisti gali nedaugelis.
Daugeliu atveju lieka antras pasirinkimas – duoti kyšį. Kaip garantuoti visuotiną ir prieinamą sveikatos sistemą be kyšių? Ar įmanoma tai padaryti nedidinant mokesčių ir nedidinant biudžeto išlaidų? Įmanoma.
Kokie žingsniai?
Įteisinti plačiai paplitusią pacientų priemoką (kyšį). Tokių sveikatos sistemos pavyzdžių matome Švedijoje, Prancūzijoje. Šių šalių sveikatos sistemos aukštai vertinamos ir pacientų, ir tarptautinių organizacijų. Pacientas Lietuvoje gali primokėti už gydymo paslaugas iš savo kišenės arba gali įsigyti papildomą sveikatos draudimą ir ligos atveju visiškai nemokėti iš savo kišenės.
Vienas pagrindinių reikalavimų: kad papildomos įmokos būtų naudojamos tik darbuotojų atlyginimams didinti.
Kodėl taip nėra?
REIKALINGAS KONSTITUCIJOS PAKEITIMAS ir politinė valia.
Gydytojas-odontologas Vytautas Tamošiūnas yra Liberalų sąjūdžio Vilniaus miesto skyriaus narys. Šis komentaras yra asmeninė autoriaus nuomonė.