Sveikinta prezidentūros iniciatyva spręsti sveikatos apsaugos sistemos problemas. Atkaklus sveikatos ministrės R. Šalaševičiūtės egzistuojančių problemų neigimas kelia neviltį. Buvęs ministras V. P. Andriukaitis išsiskyrė bent jau tuo, kad neneigė egzistuojančių problemų ir kvietė visus diskutuoti apie sprendimo būdus. Tačiau siūlomi sprendimo būdai prasilenkė su sveika logika, ir kritika ne kartą buvo išsakyta viešai.
Nors akivaizdu, kad sveikatos sistemos klausimai neturėtų sulaukti prezidentūros dėmesio, bet, esant visiškam SAM vadovybės neveiklumui, tokia iniciatyva reikalinga. Ypač pagirtinas įstatymu numatytas reikalavimas įvesti kokybės rodiklius. Šiandien esanti situacija pačiam gydytojui neleidžia objektyviai palyginti savo darbo kokybės rezultatų nei su greta dirbančiu kolega, nei su kitose įstaigose dirbančiais kolegomis. Gydytojo darbo kokybė „objektyviai“ vertinama pagal pacientų atsiliepimus iš lūpų į lūpas.
Kokybinių rodiklių atsiradimas, vertinant sveikatos paslaugas, šiandien laikomas kertiniu akmeniu, siekiant garantuoti kokybiškas paslaugas.
Keista, kad vizito talonėlio dalijimo tam tikrą mėnesio dieną praktika buvo toleruojama. Teikiamame pasiūlyme labai aiškiai įvardijama, kad tokia praktika neteisinga. Kiekvienas pacientas, besikreipiantis į įstaigą, turėtų būti registruojamas įstaigoje ir jam atitinkamai skiriamas vizito laikas. Sunku suprasti, kodėl sveikatos politikos formuotojams tokia praktika buvo priimtina.
Kitas opus klausimas – ilgos eilės. Pasirinktas būdas joms mažinti ne tik kad neduos efekto, bet sudarys sąlygas korupciniams reiškiniams, potencialiai galintiems mažinti teikiamos paslaugos kokybę. Gali susidaryti situacijos, kai pacientui primygtinai bus siūloma deklaruoti, kad jis nori paslaugos vėliau, nei numato terminai. Kitu atveju pacientas turės rinktis įstaigas, kuriose nėra eilės, bet paslaugų kokybė žemesnio lygio. Toks reikalavimas, grasinant neapmokėti paslaugos, primena senus planinės ekonomikos reguliavimo mechanizmus, kurių pasekmes jaučiame dar ir šiandien.
Norint sumažinti eiles, būtina garantuoti efektyvų pirminės sveikatos priežiūros grandies funkcionavimą. Negalime tikėtis, kad pirminė sveikatos priežiūros grandis funkcionuos efektyviai, kai jai tenka trupiniai iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Turime suprasti, kad, esant ribotiems ištekliams, prioritetas turi būti teikiamas profilaktikai ir ankstyvai diagnostikai. Išspręsti daugelį problemų galima tinkamai finansuojant pirminės sveikatos priežiūros grandis. Įstatymu galima numatyti, kokia dalis privalomojo sveikatos draudimo biudžeto tenka pirminei sveikatos priežiūros grandžiai. Taip galima sumažinti didžiųjų sveikatos įstaigų įtaką formuojant sveikatos sistemos biudžetą.