Bendraujant su medikais, kurie bandė inicijuoti reformas medicinos srityje, galima išgirsti daug beviltiškumo. Dažniausiai diskusija baigiasi klausimu: o kas valdo sveikatos sistemą Lietuvoje? Ministras su ministerijos komanda? Abejotina. Didžiųjų ligoninių vyriausieji gydytojai? Gal? O faktiškai tenka pripažinti, kad sistema veikia iš esmės chaotiškai, kur gebėjimas išlaikyti gerą komunikaciją su sprendžiančių įstaigų vadovais/atstovais nulemia, kad viena ar kita sritis vis pasitempia kitų sričių sąskaita.
Situacija beviltiška? Iš dalies taip. Kokie žingsniai? Vienas iš daugelio, bet ypač svarbus – gydytojų savivalda. Keista, kad šiandien turime Odontologų rūmus, Notarų rūmus, o medikai šiuo klausimu atsilieka.
Apsidairykime aplinkui. JAV medikų rūmai (AMA – American Medical Asociation) įkurta 1847, Britų medikų taryba įkurta 1858. Vokietijoje ir kitose išsivysčiusiose Europos bei pasaulio valstybėse sėkmingai veikia medikų savivalda. Kiekvienoje šalyje šių įstaigų atliekamos funkcijos skiriasi, bet visais atvejais medikai savo balsais nusprendžia, kas ir kaip bus atsakingas už veiklos reguliavimą. Neabejoju, kad ir Lietuvoje medikai, slaugytojai geriau už politikus supranta apie veiklos ypatumus, medicinos įstaigų licencijavimą.
2004 metais įkurti Lietuvos Odontologų rūmai galėtų tapti pavyzdžiu medikams. Tik verta nepamiršti, kad gydytojų rūmų modelių gali būti įvairių. Kaip pavyzdys – JAV medikų rūmuose sukoncentruota ir medikų licencijavimas ir podiplominių studijų priežiūra, tobulinimosi kursų organizavimas. Patys medikai organizuoja ir prižiūri savo narių tobulinimąsi. Tokių funkcijų delegavimas potencialiai sutelkia perteklines galias medikų bendruomenei. Tampa neaiški riba kam atstovauja organizacija: ar pacientams, ar savo nariams. Europos valstybėse populiaresnis variantas, kai savivaldos organizacija rūpinasi gydytojų registru, prižiūri podiplominių studijų programas, rūpinasi tinkamu gydymo standartų rengimu ir priežiūra. Dažniausiai tokiais atvejais lygiagrečiai veikia nepriklausomos gydytojų sąjungos, kurios organizuoja tobulinimosi renginius ir aktyviai gina savo narių interesus. Europos pavydžiu kuriamos struktūros sklandžiau garantuoja paciento ir gydytojų teisių bei pareigų pusiausvyrą.
Verta paminėti, kad dar 2005 metais buvo inicijuotas gydytojų rūmų projektas. Iš pradžių idėja susilaukė gausaus palaikymo, bet kai prasidėjo realus svarstymas, atsirado įvairių prieštaravimų. Taigi dokumentas nugulė stalčiuje prie daugelio kitų projektų. Deleguodama šias iš principo technines užduotis, valstybė ir SAM galėtų daugiau dėmesio skirti paciento sveikatai.
Medikų savivalda, sveikatos sistemos valdymo atskyrimas nuo ministerijos, individualios veiklos įteisinimas, kokybės rodiklių įvedimas – kertiniai akmenys, kurie pamažu sudarytų sąlygas medikams dirbti savo darbą rūpinantis pacientais.