Antradienį Liberalų sąjūdžio frakcija į susitikimą pakvietė Kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson. Susitikimo metu liberalai ministrės klausė dėl Operos ir baleto teatro vadovo konkurso, Paveldosaugos problematikos: griūvančio Gedimino kalno, Kuršių Nerijoje griaunamų namų, „Misionierių sodų“ statybų, taip pat – dėl Kultūros ministerijos reorganizacijos bei Visuomenės informavimo įstatymo tikslų ir pagrįstumo. Nuoroda į vykusios tiesioginės transliacijos įrašą: https://goo.gl/NHnnrZ

„Frakcijos darbo pradžioje išskyrėme kodinį pavadinimą „GK“: Gintautas Kėvišas, Gedimino kalnas, Greta Kildišienė. G. Kėvišas tikrai supainiojo interesus – Operos ir baleto teatras yra institucija, reprezentuojanti Lietuvą, be galo svarbi visai šaliai. Neturint vadovo ilgą laiką gali atsirasti problemų, o paskirto laikinojo vadovo personalija taip pat sulaukė įvairių komentarų. Kokios yra Operos ir baleto teatro vadovo atrinkimo peripetijos?“, – klausimų sesiją pradėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Ministrė atsakė, kad pagal konkurso tvarkos aprašą, privalu konkursą įvykdyti iki kitų metų vasario mėn. vidurio, tačiau bus stengiamasi naująjį direktorių surasti ir išrinkti anksčiau. Ji pripažino, kad neturi jokių žinių apie pretendentus pirmajame konkurse, pasibaigusiame nesėkme – naujasis direktorius nebuvo išrinktas.

Parlamentaras Virgilijus Alekna papildė klausimą: „Galbūt viena iš pagrindinių priežasčių dėl konkurso – per mažas atlygis? Galbūt viena iš išeičių – specialistų iš užsienio kvietimas vadovauti institucijai?“

Ministrė pripažino, kad valstybinių institucijų vadovų atlygis itin menkas ir pažadėjo kitais metais ieškoti mechanizmo, leisiančio labiau paskatinti ir pritraukti aukštesnės kvalifikacijos ir didelę patirtį sukaupusius vadovus. Specialistų iš užsienio kvietimas – komplikuotas, nes vadovas turi suprasti Lietuvos įstatymus ir kalbėti lietuviškai.

Griūvančio Gedimino kalno situaciją Kultūros ministrė vertina kaip stabilią ir teisina Kuršių Nerijos griovimus

„Kolega Arūnas Gelūnas savo kaip Kultūros ministro kadencijos pabaigoje buvo įvardijęs konkrečius sprendimus, kurie turi būti priimti. Šiandien matome, kad visuomenė yra pasibaisėjusi visa paveldosaugos problematika: kaip tvarkomi klausimai dėl Gedimino kalno, Kuršių Nerijos griovimai ir „Misionierių sodų“ statybos. Kaip reikėtų spręsti šias problemas iš esmės, o ne tik gesinant gaisrus?“, – klausė Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, liberalas Simonas Gentvilas.

„Gedimino kalno situacija yra stabili. Vyriausybė imasi priemonių, kad Gedimino kalnas būtų tvarkomas kompleksiškai: vyksta spaudos konferencijos, periodiškai teikiama informacija visuomenei, padidintos žmogiškųjų išteklių pajėgos, spartinami kalno tvarkymo darbai“, – teigė L. Ruokytė-Jonsson.

Vertinama Kuršių Nerijos situaciją L. Ruokytė-Jonsson teigė, kad Kultūros ministerija atliko savo darbą, siekdama išeiti iš keblios situacijas, nors pripažino, kad galėjo būti rastas ir protingesnis sprendimas. Jei iki kitų metų vasario mėn. pradžios nebus rastas priimtinas sprendimas abiem institucijoms, teks vykdyti teismo sprendimus – griauti namus.

„Jūs sakote, kad sprendimai yra teisingi? Dvi vyriausybinės institucijos Kuršių Nerijoje nesusitaria tarpusavyje ir priima sprendimą griauti pastatus. Pastatų griovimas yra biurokratijos problemos pasekmės. Ar ministerija gali pareikalauti piliečių griauti pastatus dėl to, kad tarpusavyje nesusitaria dvi institucijos?“, – nustebęs ministrės klausė E. Gentvilas. Tačiau ministrė nuomonės nekeitė sakydama, kad reikia laikytis teisingumo.

Stebinantis ministerijos reikalavimas deklaruoti duomenis tik privačioms žiniasklaidos priemonėms

„Ar jums atrodo teisinga, kad už mūsų pinigus išlaikoma LRT atsisako viešinti informaciją apie save, o tuo metu Kultūros ministerijoje gimsta projektas, verčiantis privačias žiniasklaidos priemones viešinti informaciją nuo reklamdavių iki redaktorių?“, – klausė Seimo narys Gintaras Vaičekauskas.

Ministrė šį Visuomenės informavimo įstatymo projektą įvertino kaip labai reikalingą Lietuvai ir prašė frakcijos narių palaikyti jį. Pasak ministrės, šis projektas yra teikiamas siekiant įgyvendinti skaidrumo programą: sukurti vieningą informacinę sistemą ir duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami duomenys iš visuomenės informacijos rengėjų. Iki šiol duomenis deklaravo tik subjektai, turintys daugiau nei 10 proc. žiniasklaidos priemonės akcijų, o ministerijos siekiamybė – įvesti prievolę, kad duomenis deklaruoti tektų visiems be išimties. Toks duomenų pateikimas, ministrės nuomone, turėtų padėti užkirsti kelią korupcijai.

„Keista, kad viešaisiais pinigais išlaikomam nacionaliniam transliuotojui nesiūlomas joks instrumentas, leidžiantis parodyti, kur nueina mokesčių mokėtojų pinigai, tačiau, kad ir prisidengdami šventais tikslais, lendame į privatininkų kišenę“, – tokiais pasiūlymais stebėjosi parlamentaras E. Gentvilas.

Valstietiška retorika ir Lietuvos praeities pamynimas

Nuolat minėdama apie prasidėjusį naują netapą ministrė sulaukė ir komentarų dėl pasirinktos valstietiškos retorikos. „Ar norite pasakyti, kad iki šiol nieko nebuvo daroma? Kalbėdama apie išskirtinai naują skaidrumą pasirenkate valstietiškai kritikuoti Lietuvos praeitį, tarsi iki šiol nieko nebuvo daroma.“, – ministrę kritikavo E. Gentvilas.

Parlamentaras Vitalijus Gailius uždavė kontrolinį klausimą ministrei: „Ar pasitikite savo politinio pasitikėjimo komanda: patarėjais, viceministrais, kurie vykdo jūsų struktūrinius pokyčius?“. Ministrė užtikrino absoliučiai pasitikinti savo komanda ir patarėjai, kurie ją paliko dėl įvairių priežasčių bus pakeisti naujais žmonėmis.

Kultūra regionuose – finansavimas menkas, o menininkų atlyginimų didinimas išlieka nežinioje

„Pinigų yra, o kultūros centrų ir meno darbuotojams sunkiai randama galimybė išmokėti didesnius atlyginimus. Ar per metus nebuvo įmanoma pakeisti šių absurdiškų įstatymų?“,- klausė parlamentaras Ričardas Juška.

Akcentuodama, kad ministerija nesistengia sukelti chaoso, o atvirkščiai – stengiasi padėti regionams, kurie yra ministerijos prioritetinė sritis, į šį klausimą ministrė neatsakė prašydama atsiųsti jį el. paštu.

„Ar šiemet nepasikartos tokie dalykai, kad Kultūros fondo komisija, skirstanti pinigus renginiams, nukrypsta į šoną ir tradiciniai, ilgamečiai renginiai nebegauna finansavimo ir tampa nebereikalingi? Kaimuose lieka tik šunų būdos“, – komentavo liberalas Jonas Liesys.

Ministrė pabrėžė, kad iš Finansų ministerijos turi rekomendacijas reitinguoti projektus. Biudžetui išliekant deficitiniu sudaromi prioritetiniai sąrašai. Ministrės nuomone, politikai neturi kištis ir nurodinėti, kokius projektus finansuoti. Ji apgailestavo, kad dalis projektų finansavimo negauna – tik šeštadalis projektų dėl kurių yra kreipiamasi į Kultūros ministeriją būna patenkinami.