Penktadienį Liberalų sąjūdžio frakcija į susitikimą pakvietė Aplinkos ministrą Kęstutį Navicką. Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai domėjosi pertvarkos terminais, atleidžiamais darbuotojais bei Aplinkos ministerijos pozicija siekiant pritraukti investicijas. Parlamentarams buvo įdomu, kaip ministras vertina Miškų urėdijos reformos vėlavimus.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas Aplinkos ministro klausė dėl Valstybinės miškų urėdijos (VMU) įkūrimo terminų. Opoziciją domino priežastys, kodėl Generalinės miškų urėdijos likvidacija buvo uždelsta. E. Gentvilas pastebėjo, jog remiantis Darbo kodeksu darbus buvo galima pradėti žymiai anksčiau.
„Ar įmonėje viskas tvarkoje, kad ji įkurta tik sausio 8 dieną? Ar ji neturėjo pradėti funkcionuoti nuo sausio 1 dieną?“, – ministro klausė E. Gentvilas. Parlamentaras pridūrė dėl 300 darbuotojų, kurie jau neteko darbo, – „Įspėjimo dėl atleidimo darbuotojai negavo, nors buvo pasakyta, kad darbuotojai neteks darbo nuo sausio 2 dienos, žmonės susirado darbus ir išėjo, tačiau atleidimo lapeliai pradėti dalinti tik šią savaitę, kai darbuotojai jau susirado kitus darbus.“, – sakė E. Gentvilas.
E. Gentvilas domėjosi, ar datų sumaišymas yra tyčinė strategija ir siekis sutaupyti Generalinės miškų urėdijos sąskaita, siekiant išvengti išeitinių pašalpų mokėjimo.
Aplinkos ministro teigimu, kelių dienų atidėjimas nesukėlė didelio chaoso, o atleidimo lapeliai nebuvo dalinti siekiant neva apsaugoti darbuotojus pereinant į kitą įmonę – Valstybinę miškų urėdiją. „Lapeliai nebuvo išdalinti siekiant apsaugoti darbuotojus ir jų teises“, – teigė K. Navickas.
Parlamentaras Vitalijus Gailius domėjosi el. sistemos testavimo nesklandumais, kurie jau užsitęsę nuo 2013 metų, o 11 mln. litų vertės sistema vis dar neveiksni.
„Generalinė miškų urėdija garsėja paramos projektais. Gaisrų gesinimo programa, ji – istorija. Šiandien eigoje yra Generalinės miškų urėdijos atliktas projektas, informacinė sistema, apskaitanti medieną. Ir 11 milijonų vertės projektas pradėtas dar 2013 metais, o dabar testuojamas. Ar bus tas produktas, ar nebus?“, – klausė ministro V. Gailius.
Ministras patvirtino, jog jo iniciatyva atliekamas sistemos auditas, tačiau kada bus įgyvendinta medienos apskaitos sistema atsakymo nepateikė.
Simonas Gentvilas pastebėjo ir gerąsias investicines iniciatyvas, paskelbus Miškų urėdijos reformą, tačiau parlamentarą konkrečiai domino kokių mokesčių pertvarkų imsis Aplinkos ministerija, siekiant pritraukti tas pusės milijardo investicijas.
„Tik paskelbus urėdijos pozityvų balsavimą pasirodė gera žinia, jog investuojama pusę milijardo eurų į medienos klasterį ir tai, kol kas, didžiausia paskelbta investicija. Bet iš esmės, investicija įvyks tik jeigu bus pakeistos apvalios medienos prekybos taisyklės ir bus privatizuojami vietos gamintojai. Ar jūs planuojate keisti apvalios medienos taisykles?“, – domėjosi Aplinkos ministerijos planais S. Gentvilas. Parlamentaras S. Gentvilas papildė klausimą ir domėjosi kas laukia mažųjų medienos perdirbimo įmonių, – „Ar galima teigti, kad smulkieji medienos perdirbėjai, dirbantys Lietuvoje, konkuruos ne kiekiais, o vienodomis sąlygomis su stambiaisiais medienos perdirbėjais?“
Ministro teigimu, Aplinkos ministerija neplanuoja imtis iniciatyvų keisti apvaliosios medienos taisyklių dėl išskirtinių sąlygų vietos gamintojams.
„Koks dabar likimas laukia smulkiųjų miško rangovų įmonėlių? Kokios sąlygos konkuruoti su stambiaisiais?“, – klausimą papildė E. Gentvilas.
Ministras pastebėjo, kad ministerija siekia išsaugoti smulkiuosius ir tikisi, kad bus numatyta galimybė pateikti sutartis. Nors įžvelgė grėsmę – kai kurie regionai šiuo metu net neturi rangovų.
Ričardas Juška pastebėjo, jog didės malkinės medienos kaina: „Suneramino atsakymas, jog didės malkinės medienos kaina. Ar tai turės įtakos biokuro kainai? Malkinės medienos kainos didės, ar biokuro – didės taip pat?“, – klausė R. Juška.
K. Navickas sakė, kad didėjanti malkinės medienos kaina gali turėti įtakos ir biokuro kainai. Nors ministras nenuogąstavo, nes didelė dalis žaliavos biokurui atsivežama iš Baltarusijos.
Miškų įstatymų pataisos Seime skubos tvarka buvo priimtos dar praėjusių metų liepos mėnesį, o reformos turėjo įsigalioti jau šių metų sausio pradžioje, tačiau iki šiol Aplinkos ministerija delsia priimti konkrečius sprendimus, o Miškų urėdijos reformos terminai vėluoja.