2005 m. rugpjūtį buvau 10 metų jaunesnis ir dar galėjau leisti sau patampyti nervus tėvams ir dar neatsiradusiai šeimai, todėl leidausi į kelionę autostopu po Rytų Turkiją ir Siriją.
Tąkart visiškai galėjau pritarti Agatos Kristi mintims, jog Sirijos Allepo yra pasaulio romantiškiausias miestas, tąpatį galėjau pasakyti tiem apie sirus, tiek apie Palmyros senovinį dykumų sebuklą.
Šiandien stebiu, kaip šis rojus virstą totaliu košmaru ir pragaru. UNESCO saugoma Palmyros šventykla ir Allepo citadelės išsprogdintos, 4 milijonai sirų tapo pabėgeliais, tūkstančiai jų užplūdo Balkanus…
Šiame kontekste švelniai keista atrodo mūsų pozicija derėtis dėl priimamųjų skaičiaus. Kol sprendžiasi ISIS problema, Lietuvai būtina parodyti gebėjimą padėti žmonėms jų asmeninės tragedijos akivaizdoje.
