Patariamasis referendumas Nyderlanduose ir jo rezultatai sukėlė prieštaringas reakcijas. Europos populistai ir radikalai išnaudojo progą savo socialiniuose tinkluose parašyti „valio“ su šauktukais, tuo metu proeuropietiškos politikos šalininkai ir tvirtos ES rėmėjai, kaip jau tapo įprasta, liko kiek nuošaliau.
Pavyzdžiui, Europos Komisijos pirmininkas Jean’as-Claude’as Junckeris, sako, šiomis dienomis liūdi. Sakyčiau, kaip politikui, atsakingam iš ES politikos ir prioritetų įgyvendinimą – keistoka nuotaika. Ne liūdėti dabar laikas, bet išanalizuoti rezultatus, jų priežastis ir pagaliau pradėti aktyvią kampaniją už atvirą, vieningą ir tvirtą ES.
Nesupraskite klaidingai – olandai, visame pasaulyje žinomi kaip puikūs prekeiviai ir liberalūs, laisvę mylintys žmonės, tikrai turi teisę pasisakyti referendumuose svarbiausiais gyvenimo klausimais. Kaip ir visos kitos tautos.
Tačiau pripažinkime vieną aiškų dalyką – Nyderlandų gyventojams klausimas dėl ES-Ukrainos asociacijos sutarties, beje, tik panaikinančios barjerus prekybai tarp šalių ir sudarančias sąlygas Ukrainos priartėjimui prie ES standartų, nepasirodė svarbus.
Tai atspindi šios savaitės referendumo rezultatai. Plebiscite dalyvavo vos per trečdalis rinkėjų. Taip, dauguma iš jų, paskatinti arba specialiai suklaidinti vietos populistų bei radikalų, pasisakė prieš ES-Ukrainos asociacijos susitarimą. Bet įvertinkime tikruosius skaičius – „prieš“ balsavo 2,5 mln. Nyderlandų rinkėjų, kai balsavimo teisę iš viso turi 12,5 mln. olandų. Vadinasi, „prieš“ stovykla prie balsadėžių realiai sukvietė viso labo penktadalį rinkėjų.
Dalis olandų, gerai žinodami tikruosius populistų siekius ir tai, kad bus balsuojama visai ne dėl Ukrainos, iš viso nusprendė neiti prie balsadėžių. Ir tokiu būdu euroskeptikų persvara rezultatų suvestinėse tapo ryškesnė. Nepasitenkinimas dabartine Nyderlandų Vyriausybe, vadovaujama premjero Marko Rutte, irgi prisidėjo, taip pat, kaip ir vangi valdančiųjų kampanija „už“ referendume. Apskritai, prieš pusantro mėnesio pusė olandų net nežinojo, kad šalyje vyks referendumas…
Pažvelgus kitu kampu, apgailėtina, kad dalis Nyderlandų populistinių jėgų pripažino ne tik tai, kad jiems išvis nerūpi Ukraina, bet ir (sąmoningai ar ne) atkartojo Kremliaus jau nušlifuotą leksiką paties referendumo išvakarėse. Kitaip pavadinti viešai Nyderlanduose paskleistą legendą apie „fašistus“ Ukrainoje ar „pilietinį karą“ vargiai įmanoma. Visa tai – kaip iš putiniškos propagandos vadovėlių.
Todėl aš dar stipriau manau, kad dėl referendumo Nyderlanduose rezultatų verta ne liūdėti ar sudėjus rankas laukti šviesesnio rytojaus, bet imtis veiksmų, sutelkiančių ir suvienijančių jėgas prieš chaosą visoje Europoje siekiančius paskleisti populistus bei radikalius, kalbančius ir Kremliaus lūpomis.
Tai ypač aktualu padaryti kuo greičiau, nes birželio 23 dieną Didžiojoje Britanijoje numatytas plebiscitas dėl Jungtinės Karalystės ateities ES. Šis svarbus įvykis ant nosies, o radikalai ten taip pat nesnaudžia.
Populistai, nesvarbu, ar tai būtų Nyderlandų Laisvės partijos vadovas, prieš migrantus pasisakantis Geertas Wildersas, ar Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) atstovas Nigelas Farage’as – visus juos vienija vienas tikslas. Kaupti politinius dividendus, garsiai ir be argumentų rėkaujant prieš ES ir skelbiant jos pabaigą. Gaila tik, kad nė vienas šiandienos populistas savo rinkėjams nepasako, ką pasiūlytų po taip laukiamos ES „pabaigos“.
Taip galima prieiti prie visiškai absurdiškai skambančių klausimų. Tarkime, ar olandai, kaip ir Ukrainos atveju, balsuotų prieš ES laisvosios prekybos susitarimą su Jungtine Karalyste? Ar tuo džiaugtųsi olandų verslas? Manau, atsakymas yra vienas.
Bet nežinia, kokias idėjas ateityje pasiryžę kelti ir iškels populistai bei radikalai. Jie nusitaikė į šiandienos Europos demokratiją, per dešimtmečius pačių europiečių rankomis susikurtą gerovę. Jie iš esmės siekia išpildyti putinišką sapną, suskaldant ir sugriaunant Europą, išardant bendradarbiavimą, bendrą prekybą ir bendras vertybes. Jų tikslas – grąžinti Europą į pokario laikus. Ši kenkėjiška veikla Europoje iki šiol negauna tinkamo atkirčio. Dauguma atsakingų aukščiausių ES politikų lieka įvykių stebėtojais, komentatoriais, tačiau nesiima veiksmų.
Referendumas Nyderlanduose tik patvirtino, kad Europa ir dabartiniai jos lyderiai vis dar neturi bei rinkėjams nepateikė XXI-ojo amžiaus modernios, išbandymams pasirengusios ES koncepcijos. ES šiandien privalo būti dinamiškesnė nei bet kada anksčiau. Jeigu neduosime atkirčio elementariai antieuropietiškai propagandai, apie kokius būsimus darbus tuomet galime kalbėti? Negalima palikti sutrikusių rinkėjų likimo valiai, nes nėra paprasta atsispirti net vulgariam politiniam populizmui, kuris dar tik pradeda kelti bangas.
Nyderlanduose vykęs referendumas buvo patariamasis. Nors Nyderlandų parlamentas, kaip ir kitų ES valstybių parlamentai, jau yra pritaręs ES-Ukrainos asociacijos sutarčiai, gali būti, kad šis klausimas vėl bus diskutuojamas, keliamas viešumon, galbūt – iš naujo svarstomas Nyderlandų parlamente. Šioje šviesoje dabartinės Nyderlandų Vyriausybės perspektyvos – didelis klausimas.
Akivaizdu, kad bus bandoma rasti racionalų teisinį sprendimą su mažiausiais nuostoliais, nes Ukrainos ir ES asociacijos susitarimas, jo pagrindinės nuostatos faktiškai jau galioja pusantrų metų.
Europa negali ir neturėtų užmigti prieš vadinamąjį „Brexit“ referendumą Britanijoje. Tikiuosi, Jungtinės Karalystės premjeras D. Cameronas tesės savo viešai duotą pažadą ir bus pirmasis, aktyviai pasisakantis kampanijoje už dar stipresnę Europą.