Artėjant metų virsmui norisi galvoti tik apie gerus dalykus, teigiamus ir svarbius pokyčius. Turbūt dažnas 2016 metus pasitiksime duodami tam tikrą pažadą sau ar artimiesiems, įsipareigodami nuveikti daugiau.
To paties norisi palinkėti ir svarbiausioms valdžios institucijoms. Kitų metų rudenį laukia nauji Seimo rinkimai, todėl kai kas jau iš anksto nurašo ateinančius 2016-uosius, manydami, kad politiniame turguje realių ir Lietuvai svarbių sprendimų tikėtis neverta. Tikriausiai taip galvojantys bent iš dalies teisūs.
Tačiau pažiūrėkime, kas nuveikta per 2015 metus. Dabartinė socialdemokratų vedama valdančioji koalicija iš esmės nepadarė išvadų per visą 3 metų valdymo laikotarpį. Nėra naujų ambicijų ar tikslų – atvirkščiai, tęsiasi „pokiliminės“ mainų principais paremtos dalybos ir tylus buvimas valdžios kabinetuose.
Kai koalicija sukurta tik „aptarnauti“ save pačią, šalies įstatymų leidyba virsta farsu. 2015 metų pabaiga, kai po konkrečių sprendimų kai kurie ministrai sulaukė palaiminimo užimti aukštus postus už Lietuvos ribų, tik patvirtino tendencijas.
Tarp svarbiausių valdžios institucijų – Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros – per šiuos metus įskelta pakankamai žiežirbų ir konfliktų. Būta kurioziškų, net tragikomiškų situacijų. Kai kas linkęs galvoti, kad tai sveikos, demokratiniais principais paremtos valstybės požymiai. Visgi manyčiau, kad pernelyg dažnai raudonos linijos buvo peržengtos. Negalime suvulgarinti, suprimityvinti aukščiausių valdžios pareigūnų atsakomybės ar sprendimų, nes visuomenės pasitikėjimo kreivė yra aiški.
Kai visas politinio garvežio „garas“ išrūksta skambiais, bet trumpais „pašvilpimais“, kai vakaro žinių pranešimų fone girdime tik naujus apsižodžiavimus, neturinčius jokios įtakos mūsų gyvenimui, tai yra kelias į niekur. Dabartinės koalicijos nestabilumas, politinės slėpynės ir stumdymasis alkūnėmis nėra tai, iš ko gimsta geri pokyčiai.
Nepaisant politinių idėjų dykumos, žmonės ir verslas gyvena toliau. Naudojantis šalies ekonomikos augimu, net man asmeniškai iki šiol nesuvokiamais būdais „valdoma“ koalicinė Vyriausybė, matyt, sulauks savo kadencijos pabaigos.
Tačiau akivaizdu, kad žmonės Lietuvoje pagrįstai laukia realaus pajamų augimo, visiškai nesusijusio su nuolatine „minimumo“ peržiūra. Užtenka kalbėti apie tai, ką per metus pabrangino ar atpigino euras, užtenka statistikos, kiek valstybė dėl to sutaupė.
Be to, ką euras Lietuvai atnešė automatiškai, pati Vyriausybė nenuveikė nieko dora. Deja, ir toliau stagnuoja stambių investicijų pritraukimas. Atmetus sostinę, pasigirti neturime kuo. Be investicijų tiesiog neįmanomos geriau apmokamos darbo vietos.
Žmonės toliau emigruoja, naujus metus sutiks Londone, Edinburge, Dubline, Osle bei kitur. Šiomis aplinkybėmis valdžia neturi teisės toliau dvejoti, ar visiems mūsų piliečiams suteikti normalias sąlygas balsuoti rinkimuose, galų gale – ar užtikrinsime, kad piliečiai išsaugotų lietuvišką pasą. Iš valdžios trūksta pažado, įsipareigojimo, apsisprendimo.
Reikia pripažinti, kad per 2015 metus pasirinktą kryptį vienaip ar kitaip pavyko išlaikyti užsienio politikoje. Lietuvos ir kaimynių Baltijos valstybių pozicija Europoje liko gana solidi – esame vieningesnės, labiau integruotos Europos gretose. Buvome proaktyvūs ir nesiblaškėme taip, kaip kai kurios Vidurio Europos valstybės. Gerai, kad priekin pajudėjo tarptautiniai energetikos, infrastruktūros projektai. Kalbant apie klimato kaitą, reikia pasveikinti, kad Lietuva buvo atsakinga Paryžiaus konferencijos dalyvė, sutariant dėl bendrų prevencijos priemonių.
Bet reikia nuveikti dar daugiau. Būtina gilinti bendradarbiavimą su Šiaurės Europos šalimis, Lenkija, nors pastarojoje pasikeitus valdžiai ir matome daug nerimo signalų.
Laikykimės kurso – turime toliau stiprinti savo įsipareigojimus ir finansavimą krašto gynybai. Pasaulis per 2015 metus, deja, netapo saugesnis. Konfliktai tęsiasi, dalis jų – įšaldyti. Nedraugiškų jėgų pastangomis, Afganistano karo scenarijaus modelis sėkmingai „eksportuojamas“ į šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus. Nesprendžiamos problemos gilėja, nestabilumas auga.
Yra jėgų, kurios pasirengusios kariauti prieš mūsų vertybes, kurios norėtų pakeisti mūsų gyvenseną, principus ir vertybes. Tačiau net ir visų šių negandų fone 2016 metais galime tapti tvirtesni.
Jeigu atsisakysime gyventi Kremliaus sekamų pasakų karalystėje, kiekvienas pagal savo išgales stiprinsime atsparumą propagandai ir informacinį saugumą, sustabdysime šio pavojingo viruso plitimą.
Jeigu čia ir dabar reikalausime daugiau atsakomybės ir konkrečių sprendimų iš mūsų valdžios institucijų, šalies vadovų – būsime arčiau taip laukiamų pokyčių. 2016 metus pasitikime su daugiau pagarbos, sutarimo ir optimizmo.