Seimo narė Aušrinė Armonaitė vėl grąžina nedidelio kanapių ir kitų psichoaktyvių medžiagų dekriminalizavimo įstatymo projektą į Seimo salę. Surinkusi pakankamą kiekį seimūnų parašų ji pasiekė, kad įstatymo projektas būtų privalomai į Seimo darbotvarkę įtrauktas klausimas. Liberalės siūlomi įstatymo pakeitimai apima bausmių švelninimą už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis nedideliais kiekiais neturint tikslo platinti.

„Aiškiai atskyrus administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, subalansavus ir diferencijavus sankcijas, bus galima eiti ne jaunų žmonių gyvenimų ir jų karjeros žlugdymo keliu, o siekti palengvinti atverti kelią taikyti švietimo, medicinos priemones ir realią valstybės pagalbą tiems žmonėms, kurie serga priklausomybėmis“, – komentuoja A. Armonaitė.

Parlamentarė siūlo, kad už disponavimą nedideliais kiekiais psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Taip pat, kad atsitiktinis platinimas nedideliais kiekiais neturint savanaudiškų paskatų būtų traktuojamas kaip nesunkus nusikaltimas ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę, teismas galėtų jos vykdymą atidėti.

Koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė Jurgita Poškevičiūtė akcentuoja, kad pažangios pasaulio šalys jau senokai suprato, jog psichotropinių medžiagų vartojimas yra ne teisinė problema, todėl ir sprendžiama turi būti ne teisinėmis, o socialinėmis, psichologinėmis ir sveikatos intervencijomis keičiant asmens elgesį.

„Mokslas, o juo remdamosi Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinės Tautos teigia, kad baudimai, susiję su narkotikų disponavimu be tikslo platinti, ypač kriminalizavimas, žmogui ir visuomenei atneša tik papildomų neigiamų pasekmių ir minėtą veiksmingą pagalbą tik dar labiau atitolina. Todėl šalys narės oficialiai raginamos kriminalizavimo atsisakyti. Kriminalizuojamas žmogus slepiasi, socialinė atskirtis didėja, teistumas apsunkina galimybę dirbti ir socializuotis, o kalėjimas apskritai žaloja. Veiksmingos pagalbos kalėjime praktiškai nėra“, – sako koalicijos direktorė.

Seimo narė A. Armonaitė taip pat siūlo diferencijuoti atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, kai yra savanaudiškumo aspektas ar platinamas didelis jų kiekis. Jei psichotropinės medžiagos gaminamos, perdirbamos, įgyjamos, laikomos, gabenamos ar siunčiamos nors ir nedideliais kiekiais, tačiau turint tikslą parduoti ar kitaip platinti siekiant naudos, tai jau būtų laikoma apysunkiu nusikaltimu. O jei šie veiksmai atliekami su dideliu kiekiu medžiagų, padaryta veika būtų traktuojama kaip sunkus nusikaltimas ir už ją grėstų reali laisvės atėmimo bausmė.

Koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė vardija geruosius Europos pavyzdžius. Vienas labiausiai išanalizuotų – Portugalijos, kuri dar 2001 metais įgyvendino psichotropinių medžiagų turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimą, kuris vyko lygiagrečiai su reikšmingu pagalbos sistemos išplėtimu. Ji taip pat primena ir Čekijos, kuri ėjo sudėtingesniu keliu, istoriją.

„Portugalijos rezultatai: narkomanija nepadidėjo, o neigiamos vartojimo pasekmės reikšmingai sumažėjo. Smarkiai sugriežtinusi bausmes per pora metų Čekija pamatė, kad tai niekaip nesumažino problemų ir netgi jas eskalavo, o kriminalinis persekiojimas valstybei kainavo daug lėšų. Išanalizavusi pasekmes šalis žengė logišką žingsnį – dekriminalizavo disponavimą savo reikmės dar 2010 metais ir investavo į narkotikų žalos mažinimą“, – pasakoja J. Poškevičiūtė.

Jos teigimu, Čekijos rezultatai – stulbinamai geri: daugybė žmonių gauna pagalbą, psichotropinių medžiagų vartojimas nedidėjo.

Primename, kad Estija baigia sukurti ir 2018 metais ketina išmėginti nukreipimo nuo bausmės į pagalbą modelį.