Seimo Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos inicijuoja interpeliaciją krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui. Interpeliacija rengiama dėl netinkamai Baltijos jūroje vykdytos ir koordinuotos orlaivio „An-2“ pilotų paieškos ir gelbėjimo operacijos.
Interpeliaciją parašais iš viso parėmė 33 Seimo nariai iš Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės. Interpeliacijoje pažymima, kad ypač pirmosiomis valandomis ir dienomis po to, kai apie nelaimę buvo sužinota, silpniausia grandis buvo Vyriausybės narių, asmeniškai atsakingų už jiems Konstitucijos ir įstatymų pavestas valdymo sritis, neveiklumas, abejingumas ir nusišalinimas. Ministrui J. Olekui interpeliacijoje pateikiami 9 klausimai.
„Po tokių skaudžių nelaimių atsakingos tarnybos turi padaryti visas įmanomas išvadas. Reikia įvertinti pamokas ir užtikrinti, kad kitą kartą ekstremaliose situacijose tarnybos veiks nepriekaištingai. Tačiau negalime kalbėti vien apie techninę lėktuvo paieškos ir gelbėjimo operacijos pusę. Matydami ministro J. Oleko atsainumą bene visos operacijos metu turime kelti jo politinės atsakomybės klausimą. Ministrui tikrai nepakanka palinkėti sėkmės darbuose atsakingoms tarnyboms – sudėtingomis sąlygomis, ypač kai tai susiję žmonių gyvybės išsaugojimu, politikas privalo imtis lyderystės“, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Liberalo vertinimu, chaotiška lėktuvo paieškos operacija, jos nutraukimas ir atnaujinimas buvo tiesiogiai susijęs su lyderystės stoka. „Tokie įvykiai iš esmės pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, griauna saugumo jausmą, kurį valstybei po to labai sunku atkurti“, – sako E. Masiulis.
Interpeliacijoje ministro klausiama, kodėl jis, būdamas tiesiogiai atsakingas už ministerijai pavaldžių institucijų veiksmus, neįsitraukė į „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinavimą, kodėl nekomunikavo nei su pilotų artimaisiais, nei su visuomene. J. Oleko taip pat prašoma atsakyti, ar jis prisiima atsakomybę už tai, kad dėl jo nusišalinimo ir neveiklumo gelbėjimo operacijos metu visuomenei susidarė įspūdis, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema krizių metu yra prastai valdoma; už tai, jog atsirado dar daugiau nepasitikėjimo valstybe ir sustiprėjo įsitikinimas, kad žmogus ir jo gyvybė valstybei nėra svarbu.
J. Oleko prašoma atsakyti, ar dėl minėtų aplinkybių jis prisiims asmeninę politinę atsakomybę ir trauksis iš užimamų ministro pareigų.
Interpeliacijoje konstatuojama, kad krašto apsaugos ministras J. Olekas, net ir informuotas apie nelaimę, nenutraukė savaitgalio poilsio ir negrįžo į darbą, kad padėtų organizuoti ir koordinuoti operacijoje dalyvavusių tarnybų veiklą. Nelaimės metu krašto apsaugos ministras dalyvavo Marijampolėje vykusioje Kariuomenės ir visuomenės dienos šventėje, o po to išvyko į susitikimą Briuselyje, nors tai nebuvo būtina.