Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad dabartinis valdančiųjų „entuziazmas“ atlikti parlamentinį tyrimą dėl Rusijos įtakos Lietuvos politikos sistemai yra pavėluotas ir nenuoširdus. Kuomet prieš metus, bent kelis kartus laikinajai tyrimo komisijai liberalai siūlė tirti galimą Kremliaus įtaką Lietuvos politikams, nė vienas valstietis tokio pasiūlymo nepalaikė.
„Dabartinis valdančiųjų „entuziazmas“ atlikti parlamentinį tyrimą dėl Rusijos įtakos Lietuvos politikos sistemai yra gerokai pavėluotas ir nenuoširdus. Dar prieš metus, tuomet tyrimo temų beieškančiai laikinajai tyrimo komisijai dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams siūliau į šią problemą pažvelgti plačiau ir kompleksiškiau. O būtent – ištirti ir galimą Kremliaus įtaką Lietuvos politikai. Tuomet tokio mano siūlymo nepalaikė nė vienas valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys: nei dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, nei seniūnas Ramūnas Karbauskis, nei dar tuomet valstiečiu buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Nebuvo intereso, poreikio, noro, gebėjimų? O gal visko kartu?“, – klausia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Parlamentaras primena, jog prieš metus Seimo laikinajai tyrimo komisijai dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje jis siūlė išplėsti tyrimo apimtį įtraukiant ir iš užsienio šalių (visų pirma Rusijos) kylančių grėsmių tyrimą. O konkrečiau įpareigoti Komisiją be kita ko 2008 – 2016 metų laikotarpiu ištirti:
- kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekiant apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas;
- kaip ir kokiu mastu Rusijos verslo ir politinės struktūros įtakojo politinės partijos Lietuvos Lenkų Rinkimų akcijos veiklą, apie ką savo metinėje ataskaitoje 2015 metais rašė Valstybės saugumo departamentas;
- nustatyti, kokią įtaką Lietuvos politikams, visuomeninėms organizacijoms ir žiniasklaidai 2013-2014 metais darė Gazprom, siekiant sustabdyti skalūninių dujų paieškas Lietuvoje ir nutraukiant kontaktus su JAV energetikos gigantu Chevron;
- išanalizuoti, kaip Rusijos energetikos ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos;
- ištirti, ar organizuojant 2014 m. referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, siekiant pažeisti Lietuvos stojimo į ES sutartį, referendumo iniciatoriai nebuvo įtakojami užsienio verslo ir politinių struktūrų.
Seimo narys Eugenijus Gentvilas atkreipia dėmesį, kad 2018 m. pabaigoje ištirti tuos pačius klausimus dėl galimos Kremliaus įtakos, jis bandė dar kartą. Tačiau ir šįkart valdantieji nepanoro, kad Agnės Širinskienės vadovaujama Seimo laikinoji tyrimo komisija tą darytų.
„Tai, kad aplinkybių verčiami ar politinės naudos sau siekiantys valdantieji šiame Seime itin mėgsta naudotis laikinųjų tyrimo komisijų instrumentu nėra nei labai originalu, nei neįprasta. Blogiau yra tai, kad tokios komisijos dažnai tampa vienpusišku valdančiųjų „pageidavimų koncertu“, kuriame nebelieka vietos kritiškesnei minčiai ar dalykiškiems opozicijos pasiūlymams“, – pastebi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė, Parlamento opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.