Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiandien paviešintose išvadose remiasi savo pačios ikiteisminio tyrimo metu Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) teikta išvada. Natūralu, vykdant kitą tyrimą VRK negali paneigti savo rengtos ankstesnės išvados ir pateikti kitokio – sau prieštaraujančio vertinimo. Tai reikštų ikiteisminio tyrimo klaidinimą, įrodymų keitimą ir ekspertinės įstaigos nekompetenciją.
Darbo grupei šįkart nepakako duomenų, kad „Laisvės studijų centro“ organizuotos pilietiškumo pamokos būtų priskirtos liberalų veiklai, tačiau pakako įžūlumo šiandien paviešintas išvadas atbuline data sujungti su spalio mėnesį VRK konstatuotu šiurkščiu pažeidimu ir automatiškai vertinti tapačiai.
„Tokia institucija kaip VRK turi būti profesionali – ieškoti įrodymų, argumentų, faktų. Tačiau lietuviškoji VRK visus surinktus duomenis, žmonių liudijimus, partijos atsakymus pritempia kaip kaltinančias aplinkybes ir vertina jas kryptingai neigiamai. Šiandien pateikta išvada yra tendencingai kaltinamojo pobūdžio, kad VRK pagrįstų partijos neva nusikalstamą veiklą ir pačios VRK jau anksčiau pateiktą išvadą ikiteisminiame tyrime. Mes nesuprantame šiandien pateiktos išvados sprendimų turinio, pažeidimai nebuvo kvalifikuoti, tačiau yra inkorporuoti į ankstesnius VRK sprendimus“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
E. Gentvilui nusistebėjus, kad nėra nurodytas pažeidimo sunkumas, jo buvo paklausta, ar jis nori, kad pilietiškumo pamokos būtų įvertintos kaip šiurkštus pažeidimas. Išklausius visų pasisakymų VRK pirmininkė L. Matjošaitytė pasiūlė padaryti 10 min. pertrauką – tiek laiko užteko VRK, kad 5 mėnesius rengtą darbo grupės išvadą papildytų dar vienu straipsniu apie šiurkštų pažeidimą.
VRK surinkta informacija, teiginiai iš institucijų ir asmenų, kurie buvo susiję su renginiais, Liberalų sąjūdžio atsakymai VRK yra akivaizdžiai paneigti, nors vien dalyvavimas renginyje ar jo moderavimas nereiškia automatinio bendrumo su partija. Pagrindiniai pilietiškumo pamokų lektoriai ir pranešėjai buvo nepartiniai žmonės, pavyzdžiui – viena iš svarbiausių lektorių – liberali ekonomistė, dalyvavusi politinėje veikloje su kita partija, taip pat – konservatorių kandidatas į švietimo ministrus, o vienas iš privataus verslo atstovų renginyje sutiko dalyvauti tik užtikrinus, kad nebus jokios politinės agitacijos.
„Mūsų siekis skaidrinti ir viešinti savo veiklą yra panaudojamas prieš mus pačius. Viešai prieinamą informaciją VRK rinko būtent iš liberalų internetinio puslapio ir tyrime jau naudojo kaip įrodymus, nors išvados grindžiamos tokiais terminais kaip „darytina prielaida“, „galimai“, „turėjo dalyvauti“, „teigimu“, „darbo grupės nuomone“. Ar prielaidų darymas yra objektyvus išvadų pagrindimas, ar faktai? Tokie VRK sprendimai yra keisti. Nagrinėsimės juos detaliau, konsultuosimės su teisininkais ir spręsime dėl tolimesnių veiksmų“, – komentuoja E. Gentvilas.
Darbo grupės išvadoje taip pat kalbama apie „Taikomosios politikos institutą“, nors jis nebuvo šio tyrimo objektu. Taip VRK bando šį ir ankstesnį tyrimus susieti neatskiriamai – išvadoje teigiama, kad atsakomybė partijai už pažeidimą jau yra pritaikyta spalio mėn. sprendimu atimti dotaciją partijai.
Tokiu savo šiandienos sprendimu VRK pripažįsta, kad praėjusiame tyrime pateikdama išvadą VRK skubėjo ir neištyrė visų aplinkybių ir pradėjo tyrimą antrą kartą, o jo rezultatus susiejo su pirmuoju tyrimu. VRK sudaro sau galimybes papildyti tyrimą, kai tyrimas jau baigtas ir dėl jo priimtas sprendimas, sukeltos teisinės ir finansinės pasekmės. Nors visi aspektai turėjo būti tiriami kartu, tačiau tokiu atveju VRK nebūtų spėjusi liberalams atimti asignavimų dalies.
Tai patvirtina, kad su 2016 metų Seimo rinkimų kampanija susiję procesai buvo suskaidyti. STT naujas užduotis VRK pateikė dar praėjusių metų spalio mėn. likus dienai iki darbo grupei pateikiant pirmąją išvadą dėl liberalų mokymų. VRK dabar tirtą pilietiškumo pamokų epizodą žinojo jau anksčiau – svarstydama rudens dotacijos atėmimą.
Liberalai tai vertina kaip dvigubą persekiojimą, akivaizdų veikimą vienos partijos atžvilgiu ir sąmoningą siekį eliminuoti vieną partiją iš Lietuvos politinės arenos.