Taip nutinka, kad po gražiais pavadinimais – tokiais, kaip „Vilties spindulys“, dažnai slypi ne tokie gražūs dalykai. Šią savaitę prisiminta daugiau nei dešimtmetį menanti istorija, dėl kurios valstybė negavo keliasdešimt milijonų litų mokesčių.
Ar nuo to laikmečio ko nors išmokta, kokias išvadas pasidarė atsakingos valstybės institucijos ir tarnybos? Nematau jų. Dabartiniame didžiausios lietuviškos verslo grupės akcininkų kare vėl girdime panašaus pobūdžio klausimus, įtarimus, tačiau kur atsakymai? Nesiimu spręsti, kas teisus ir kas ne. Nesiimu ką nors iš anksto teisti.
Bet tai, visus ar ne mokesčius sumoka milžiniškos verslo grupės įmonės pirmiausia (ir kasmet) turėtume sužinoti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Sakykime, geriau vėliau negu niekad. Tačiau kai su didinamuoju stiklu ieškoma klaidos bandelių kepėjų buhalterijoje, gal vertėtų adekvačių veiksmų imtis ir audituojant kitokio pobūdžio bendroves?
Kita vertus, šiek tiek keista, kad didelės verslo grupės akcininkams aiškinantis santykius per spaudą į tai niekaip nereaguoja mūsų teisėsaugos institucijos. Prabilus vienam akcininkų, kuris viešai pripažįsta apie galimai padarytus nusikaltimus, teisėsauga net neinicijuoja jokio tyrimo. Kas tai – institucijų baimė, nepasitikėjimas savimi ar nepilnavertiškumo kompleksas?
Visai kitas aspektas – atskirų politikų vertinimai ir pareiškimai. Kai kurie jų šiandien norėtų verslui nurodyti, kada kelti atlyginimus, ir tai man „kvepia“ sovietmečiu. Pirmiau šių dienų realijas atitinkantį Darbo kodeksą priimkime – leiskime lengviau į(si)darbinti ir užsidirbti daugiau žmonių.
Greitai dar bus proga šį klausimą išsamiau aptarti, o kol kas matome naujus pavyzdžius, kaip iš valdiškų tarnybų bene iki paskutinio teismo dienos neišgyvendinamas „putra-mentinis” mentalitetas. Aiškėja, kad dirbant žemės ūkio rinkos reguliavimo agentūroje dešimtys tūkstančių buvo „išgryninami“ kailinius perkant.
Šioje vietoje teisėsaugos institucijos suveikė. Bet vėlgi – informacija apie „putra-mentinių“ veikėjų praeitį valdžios institucijoms seniai buvo žinoma ir viešai prieinama, tačiau mūsų premjeras vėl nesitikėjo, vėl nustebęs. Tarsi žvaigždes stebėtų, o ne už Vyriausybės veiklą būtų atsakingas.
Grįžtant prie verslo, ilgalaikę sėkmę ir gerą reputaciją lemia atsakingas bei sąžiningas elgesys su savo darbuotojais, partneriais, o taip pat – laiku priimami sprendimai. Pastarojo dalyko ypač trūksta dabartinei mūsų Vyriausybei. Norisi, kad ji pagaliau taptų sėkmės pavyzdžiu.
Beje, sėkmę taip pat lemia išmoktos pamokos. Klysti žmogiška, tačiau reikia veikti, ypač kai delsimas visiems mokesčių mokėtojams kas mėnesį kainuoja šimtus tūkstančių ar milijonus.